Ejafjadlajokudlio ugnikalnis keičia Atlanto ekosistemą

Tarptautinė mokslininkų komanda Šiaurės Atlanto vandenyno platybėse tiria, ar ugnikalnių išsiveržimai kelia šalutinį poveikį anglies dioksido koncentracijos didėjimui giliavandenėse jūrose.

Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje mokslininkams suteikė unikalią galimybę tyrinėti jo poveikį jūrų biologijai, rašo cnn.com.

Fitoplanktonas itin svarbus ekosistemai, nes sugeria į giliavandenę jūrą iš atmosferos patekusį anglies dioksidą. Fitoplanktono augimą tam tikrose srityse paprastai apriboja geležies trūkumas vandenyje, ir tikėtina, kad Atlanto vandenyno arktinė dalis yra viena tokių sričių. Fitoplanktonas paprastai žydi pavasarį, o sunyksta vasarą.

Jungtinės Karalystės Nacionalinis okeanologijos centras Sautamptone ekspediciją planavo keleri metai prieš ugnikalnio Islandijoje išsiveržimą.  Mokslininkams tai galimybė stebėti ugnikalnių pelenų poveikį geležies kiekio vandenyje kaitai, o taip pat gyvybiškai svarbaus organizmo fitoplanktono augimo procesus.

Mokslininkai tikrina hipotezę, ar  ugnikalnio išsiveržimo metu  padidėjęs geležies kiekis galėtų pavasarinį žiedėjimą pratęsti ir vasarą.

„Esame labai laimingi, kad vulkanas suteikė mums galimybę tirti šį gamtos eksperimentą. Paprastai geležies šioje teritorijoje būna per mažai, ir po masinio pavasario žiedėjimo fitoplanktonas vasarą jau nebeauga. Tačiau po vulkano išsiveržimo šiose vietose pastebėta daug daugiau geležies, todėl mes turime puikią progą patikrinti, ar didesnis geležies kiekis sudarytų sąlygas vandeniui ilgiau žydėti“, - CNN naujienų tarnybai sakė profesorius Erikas Achterbergas, laive „RSS Discovery“ vadovaujantis 22 mokslininkų komandai.

„Pastebėjome padidėjusį geležies kiekį lyginant su ankstesniais metais, ir manome, kad tai susiję su vulkanu. Turime dar daug padaryti, kad galėtume patvirtinti, jog vulkanas sukėlė papildomą fitoplanktono augimą“, - pridūrė profesorius.

Į kelionę mokslininkai išsiruošė liepos 4 d. ir šiuo metu yra Šiaurės Atlanto subarktinėje zonoje tarp Grenlandijos ir Islandijos salų. Ši ekspedicija sietina su ankstesne, vykusia balandžio ir gegužės mėnesiais, ir atsitiktinai sutapusia su Ejafjadlajokudlio išsiveržimu.

Profesoriaus teigimu, tuomet laivas priartėjo iki pat Islandijos pakrantės ir buvo padengtas pelenais. Realu, kad jau tuomet vandenyje buvo padidėję geležies. Nors dabar vulkanas ramus, praėjusios ekspedicijos metu tyrimų atsisakyta dėl galimo pakartotinio išsiveržimo.

„Tai unikali galimybė patikrinti, kaip veikia vandenynų ekosistema. Vandenynai iš atmosferos pasisavina 40 procentų viso anglies dioksido, todėl jie labai svarbūs“, - teigė profesorius.

„RSS Discovery“ pasiekė 63° šiaurės platumą ties Grenlandijos ledynais, kur naktis trunka vos dvi valandas. Mokslininkai biologinius pavyzdžius surenka naktį, kol fitoplanktonas nevykdo fotosintezės.

Šioje kelionėje pasitaikė ir rimtų išbandymų. Profesoriaus teigimu, išplaukiant Airijos jūroje juos pasitiko 10 balų audra, dėl jūros ligos teko grąžinti vieną mokslininką, netekusį daug skysčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių