D.Meronas: noriu pirmas nufotografuoti juodąją skylę

Kaip nufotografuoti juodąją skylę? Kurią juodąją skylę fotografuoti? Ar nuotrauka bus įspūdinga? O gal juodąją skylę galima ne tik nufotografuoti, bet ir nufilmuoti? Apie planuojamo beprecedenčio proceso niuansus, juodųjų skylių „badavimą“ ir dar vieną bendrojo reliatyvumo teorijos išmėginimą portalui NewScientist.com pasakoja pirmąsyk mokslo istorijoje nufotografuoti juodąją skylę besiruošiantis Arizonos universiteto (JAV) astronomas Denas Meronas (Dan Marrone).

Juodoji skylė, sprendžiant iš apibrėžimo, turėtų būti juoda. Kaip ją nufotografuoti?

Taip, jei žiūrėtume tiesiai į ją, ji turėtų būti išties tamsi. Tačiau jos paribiuose turėtų būti matomas šviesus žiedas. Tai – į juodąją skylę išsyk „nepataikę“ fotonai, turintys laimę keletą sykių apsukti ratą aplink vieną mįslingiausių visatos objektų. Būtent tokią šviesą mes tikimės aptikti ir užfiksuoti „Įvykių horizonto teleskopu“ (angl. – „Event Horizon Telescope“, EHT).

Kaip jis veikia?

Radijo astronomijoje siekiant gauti didesnės rezoliucijos atvaizdų, signalai fiksuojami ne iš vieno radijo teleskopo, o iš viso jų tinklo, aprėpiančio visą planetą. Gauti duomenys apdorojami specialia kompiuterine įranga ir gaunamas vaizdas. Paprastai kalbant, privalumas yra toks – tu naudojiesi beveik Žemės dydžio teleskopu.

Į kurias juodąsias skyles ketinate taikytis?

Į Šaulio A*. Tai – supermasyvi juodoji skylė, glūdinti mūsų galaktikos centre. Taip pat į Mergelės žvaigždyne esančio galaktikų spiečiaus stambiausios galaktikos M87 centre tūnančią supermasyvią juodąją skylę. Naudodami Žemės dydžio teleskopą ir tam tikrą dažnį, mes tikimės pirmąsyk istorijoje „apčiuopti“ tokio dydžio juodąsias bedugnes.

Iki šiol visi juodųjų skylių vaizdai yra tik interpretacijos. Ar tikrasis juodosios skylės vaizdas nenuvils lūkesčių?

Sudėlioti atvaizdą iš duomenų, kuriuos mes rinksime, bus kebli užduotis. Ko gero, spalvos nuotraukoje bus „netikros“ – spalvas turėsime „uždėti“, vaizduodami šviesos ryškumą. Žinoma, planuojama fotografija turbūt nebus tokia įspūdinga, kokios yra dabartinės juodųjų skylių foto-interpretacijos. Nereikia pamiršti ir to, jog galaktikos spinduliuoja šviesą, užpildančią erdvę tarp mūsų ir fotografuojamos juodosios skylės. Mūsų nenuviltų bet kokios kokybės nuotrauka – juk mes norime užfiksuoti tai, ko niekas dar nematė.

O gal pavyktų juodąją skylę ne tik nufotografuoti, bet ir nufilmuoti?

Iš principo tai yra įmanoma, jei tik stebėjimo momentu aplink juodąją skylę kas nors suksis netolimu atstumu. Pavyzdžiui, jei, prieš nugarmėdamos į nebūtį, aplink juodąją skylę sukasi dujos, toks epizodas gali trukti nuo 4 iki 27 minučių – priklausomai nuo juodosios skylės sukimosi. Jei turėtume galimybę juodąją skylę stebėti keletą dienų ir per tą laiką jos struktūroje užfiksuotume kažkokių pokyčių, tokią medžiagą taip pat galima traktuoti kaip filmuotą fragmentą.

Ką tikitės išgauti iš šios nuotraukos?

Mums pakaktų patvirtinimo, jog sugebėjome nufotografuoti juodąją skylę ir tokį visatos šešėlį pademonstravome pasauliui. Be šito, yra dar daugybė dalykų, kuriuos reikia perprasti ir sužinoti, gilinantis į mūsų galaktikos juodosios skylės struktūrą. Pavyzdžiui, kas vyksta ir kaip viskas atrodo, kai juodoji skylė „badauja“, t. y., į ją nekrenta medžiaga? Panašu, jog kaip tik tokį laikmetį dabar išgyvena mūsiškė Šaulio A*.

Taip pat tikimės dar sykį patikrinti bendrąją reliatyvumo teoriją, kuri suponuoja, jog šviesos žiedas aplink juodąją skylę turėtų būti idealiai apskritas. Jei bendrasis reliatyvumas šiuo itin galingo lauko režimu, kur gravitacija siekia savo galios ribas, neatlaikytų, tuomet minėtasis šviesos žiedas nebūtų idealiai apskritas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

siurpus vaizdas

siurpus vaizdas portretas
gal tai ir yra pragaro vartai ?

taiva

taiva portretas
nieko dar nezinom apie kosmosa,panasiai zignojo jau actekai.esame bezdionzmogiai,o jau baigiame susinaikinti

D

D portretas
Tai kiek supratau fotografuos ne pačią "skylę", nes ji nematoma, o tik tai kas aplink ją.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    6
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių