Daisono sfera: jei Saulę patalpintume kolosaliame rutulio formos narve

Panašu į mokslinę fantastiką? Tačiau ar seniai buvo laužomos ietys ir deginami laužai dėl... kad ir dėl Žemės apvalumo? Mėnulin žmogus nuskriejo ne ant patrankos sviedinio, tačiau žmonijos „apaštalų“ ten lankėsi bent dvylika. Tiesa, jau senokai. Tiesa ir tai, jog Ikaras saulėn taip ir nenuskrido... Išties, precedentų būta įvairių. Bet kodėl vieną, nebūtinai labai artimą dieną, gimtojo šviesulio neapjuosus begale energijos aprūpinsiančia saulės kolektorių sfera?

Apie kosmines mega struktūras jau esame rašę. Tačiau technologijų ekspertas Džordžas Dvorskis (George Dvorsky) iš JAV įsikūrusio Etikos ir progresyvių technologijų instituto (Institute for Ethics and Emerging Technologies) neseniai pareiškė, jog vieną iš jų – Daisono sferą (sferinį Saulę apjuosiančių kolektorių tinklą), kuri Žemę aprūpintų neišsemiamu energijos kiekiu – žmonija gali pradėti statyti artimiausiais dešimtmečiais.

Tiesa, yra keletas „bet“. Pavyzdžiui, reikia pašalinti... Merkurijų. Dž. Dvorskis į idėją, kurią pavadinti fantastiška būtų pernelyg švelnu, mėgina pažvelgti kitu kampu – Merkurijų reikia ne pašalinti, o „išmontuoti“. Ir ne tik jį, bet ir asteroidus, gal net kai kurias kitas planetas (pavyzdžiui, Venerą). Tuomet statybinės medžiagos kolosaliam projektui turėtų pakakti. Dž. Dvorskis tiki, jog projekto įgyvendinimą būtų galima pradėti po 25-50 metų, o pirmoji įgyvendinimo fazė galėtų būti įgyvendinta per keletą dešimtmečių.

Tiesa, Daisono sferą tokiu atveju sudarytų ne kietas „lukštas“, o galybė savarankiškų konstrukcijų, suburtų į tankią, Saulę apjuosiančią sferinio pavidalo tinklinę struktūrą. Šioji būtų statoma taipogi ne vienu ypu, o palaipsniui, etapais.

Savarankiški Daisono sferos elementai sudarytų „sugeriamąjį“ paviršių – nesunku numanyti, jog jo paskirtis būtų sugerti Saulės spindulius. Tačiau pirmiausiai ne Žemės reikmėms, o tolesniems Daisono sferos statybos etapams. Tuomet nereikėtų brangių degalų gabenti iš Žemės. Nors viskas skamba labai gražiai, pats Dž. Dvorskis pripažįsta, jog reikėtų įveikti daugybę kliūčių. Visas jas vardyti kažin ar verta – pakanka prisiminti, jog joks žmogus Merkurijuje dar nebuvo išsilaipinęs – tolimiausia žmonijos stotele kol kas lieka Mėnulis.

Kita stambesnio kalibro problema – pati sistemos konstrukcija. Dž. Dvorskis cituoja Oksfordo universiteto fiziko Stiuarto Armstrongo (Stuart Armstrong) planus, jog pirmoji Daisono sferos statybų fazė turėtų būti įvykdyta per penkis etapus, kiekvieno iš kurių trukmė – dešimt metų. Pirmosios fazės rezultatas – pirminis energetinės sistemos tinklas. Kurį, kaip galima suprasti, reikės pildyti, tankinti.

„Statybinių medžiagų teks pasirūpinti iš Merkurijaus, - aiškina Dž. Dvorskis. – Jei atvirai, būtų labai gerai, jei pavyktų „išmontuoti“ visą planetą. Daisono sferai reikės neįsivaizduojamai daug medžiagos – tiek, jog jos pakaktų apgaubti Saulę. Tam gali prireikti ne tik Merkurijaus, bet ir Veneros ar kai kurių išorinių planetų, taip pat artimiausių asteroidų.“

Galaktiniai Vasiukai? Jų „Ostapas Benderis“ – apie tokį projektą 1959 m. svajoti pradėjęs astronomas Frymanas Daisonas (Freeman Dyson). Tiesa, iki šiol ši idėja buvo rutuliojama tik fantastikos romanuose.

„Daisono sfera aprūpintų mus tokiu energijos kiekiu, kokio mes ligi šiol nė neįsivaizdavome, - tęsia Dž. Dvorskis. – O plečiant gyvenamąją erdvę, žmonijai tos energijos reikės vis daugiau. Nereikia pamiršti, jog gamtiniai Žemės ištekliai sparčiai senka. Bendra energijos ir gyvenamosios vietos stygiaus problema skatina susimąstyti apie stambesnio masto projektus.“

Tiesa, savo samprotavimuose Dž. Dvorskis nepateikia aiškinimo, kaip Saulės energija būtų transportuojama į Žemę, kurią nuo Saulės skiria beveik 150 mln. km. Kaip ten bebūtų, Dž. Dvorskis įsitikinęs, jog „Daisono sfera nebeturėtų būti traktuojama tik kaip mokslinės fantastikos ar neįsivaizduojamai tolimos ateities idėja. Ją verta svarstyti taip pat rimtai, kaip ir kitus kontraversiškai skambančius projektus (kosminiai liftai ar Marso kolonizavimas).“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

  • Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių
    Perka kompiuteriukus penktokams: lėšų surinkta pusei mokinių

    Šių metų pavasarį gimusi iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“ įgauna pagreitį. Anot, projekto organizatorių, šiuo metu Lietuvos penktokams jau yra nupirkta daugiau nei 13 tūkst. „Micro:bit“ kompiuteriukų. Prie inici...

  • Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti
    Skirs daugiau nei 14 mln. dolerių būsimoms darbo kartoms ugdyti

    „Dell“ iki 2018 m. vasario mėn. ketina skirti 14 mln. JAV dolerių ir prieigą prie technologijų, kad būtų remiamos būsimos darbuotojų kartos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM). ...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?
    Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

    Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programiši...

Daugiau straipsnių