Chemikams tarptautinėse olimpiadose sekasi geriausiai

Kadangi šių metų tarptautinių olimpiadų maratonas jau beveik baigėsi, olimpiados.lt nusprendė paanalizuoti pastarųjų trijų metų (2008m.-2010m.) lietuvaičių pasiekimus pasaulinėje arenoje.

Kadangi tarptautinių olimpiadų ir konkursų yra gana daug, analizėje panaudoti tik aštuonių pagrindinių mokslo sričių laimėjimų duomenys. Kitoje straipsnio dalyje rasite penkias lenteles, tris diagramas ir keletą išvadų, kuriomis pasistengta apibendrinti mūsiškių rezultatus, tendencijas ir kurios mokslo šakos atstovams sekasi geriausiai.

PAAIŠKINIMAI

A - aukso medaliai, S - sidabro medaliai, B - bronzos medaliai, P - pagyrimo raštai. Skritulinėse diagramose pavaizduota kiek procentų mokinių tais metais buvo apdovanota auksiniais (geltona spalva), sidabriniais (pilka s.), bronziniais (oranžinė s.) medaliais, pagyrimo raštais (balta s.) ar grįžo be apdovanojimų (raudona s.).

1-3 lentelės.: Pasiekimai pagal metus:

4 lentelė.: 2008m. - 2010m. pasiekimų bendras palyginimas:

5 lentelė.: 2008m. - 2010m. pasiekimų palyginimas pagal mokslo šakas:



SKAIČIAVIMO FORMULĖS

Taškai = [Aukso med.] * 3 + [Sidabro med.] * 2 + [Bronzos med.] * 1 + [Pagyrimo r.] * 0,1

Koeficientas = Taškai / Dalyviai

Kaip matote iš formulių aukso medalis prilygintas 3 taškams, sidabro 2 t., bronzos 1 t., o pagyrimo raštas 0,1 t. Viską sudauginus ir sudėjus gauname bendrą metinį taškų skaičių, kurį padalinę iš tais metais tarptautinėse olimpiadose dalyvavusių mokinių skaičiaus, gauname koeficientą vienam dalyviui.

IŠVADOS

1) 2008m. ir 2009m. galutiniai koeficientai gana panašūs. Tiesa, 2009m. nevyko tarptautinė geografijos olimpiada (vyksta kas du metus), o geografai kaip taisyklė pasirodo labai neblogai. Ir 2010m., ir 2008m. jie į galutinę įskaitą įdėjo po 5 taškus, kurie 2009m. koeficientą būtų pakėlę iki 0,858, tad teoriškai 2009-uosius galime laikyti sąlyginai sėkmingesniais už 2008-uosius.

2) Šių metų koeficientas 1,224 tiesiog įspūdingas. Įskaitoje nėra astronomų rezultatų (olimpiada vyks rudenį), tačiau net jei jie ir neparsiveš jokių apdovanojimų, 2010m. koeficientas nenukris žemiau 1,18(3), o tai reiškia, kad jis bus mažiausiai 26,4% didesnis už pastarųjų trijų metų vidurkį.

3) Nors trys metai per trumpas laiko tarpas, tačiau visgi galime teigti, kad paskutiniais metais lietuvaičių rezultatai tik gerėjo.

4) Apžvelgę atskirų mokslo sričių pasiekimus, matome, kad geriausiai sekasi mūsų chemikams (koef. 1,(6)). Nedaug nuo jų atsilieka antroje vietoje esantys biologai (koef. 1,(3)) ir trečioje vietoje esantys geografai (koef. 1,(28)). Ketvirti informatikai, penkti - matematikai, šešti - fizikai, septinti - astronomai.

PASVARSTYMAI: kodėl chemikams sekasi geriausiai?

Vieno atsakymo nėra ir negali būti. Rezultatams daro įtaką daugelis faktorių tarp kurių aišku yra ir sėkmė ar net galimybė, jog lietuviai iš prigimties yra geri chemikai. Tačiau kaip vieną iš pagrindinių būtina paminėti ilgą atrankos ir pasiruošimo iki tarptautinės olimpiados etapą, kuris chemikams prasideda rajonų/miestų (II) turu, vykstančiu vienu metu visoje Lietuvoje. Visi mokiniai sprendžia vienodas užduotis, o geriausi kviečiami į respublikinį (III) turą, po kurio seka pasiruošimo stovyklos, IV turas ir Baltijos šalių chemijos olimpiada. Po Baltijos šalių turo yra atrenkama 4 narių komanda, kuri toliau ruošiama ir galiausiai atstovauja Lietuvą tarptautiniame lygmenyje. Visų turų užduotys yra sudėtingos ir atitinka tarptautinius standartus. Papildomai galime paminėti nuotolinius chemijos konkursus BChC ir NLitChO (nugalėtojai kviečiami į respublikinį turą). Visa ši kompleksinė sistema veikia jau ne vienerius metus ir kaip matome duoda gan neblogus vaisius.