Britai lietuvio talentą įvertino BAFTA apdovanojimu

Londone garbingą Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimą už kompiuterinį žaidimą „Shrunk“ („Sumažintas“) atsiėmė Vykintas Každailis.

23 m. lietuvis sakė: „Prieš metus buvau tik paprastas studentas, o dabar stoviu prieš visą industriją“. Škotijos Abertai Dandi universiteto studentas ir jo komanda jautėsi it devintame danguje.

Beje, likus kelioms minutėms iki nugalėtojų paskelbimo Vykintas sužinojo laimėjęs dar vieną prizą už geriausią kompiuterinį žaidimą tuo metu Glazge vykusiuose Škotijos BAFTA naujųjų talentų apdovanojimuose.

Grietinėlė, pabarstyta kino žvaigždėmis

Koks jausmas laimėti BAFTA apdovanojimą? – „Londono žinios“ paklausė V. Každailio.

Nuostabus! Nėra nieko maloniau, kaip būti įvertintam už sunkų darbą, į kurį mūsų komanda buvo pasinėrusi iki pat paskutinės minutės, kurdama žaidimą „Shrunk“.

Beje, laimėjote iš karto net du apdovanojimus. Jei visai atvirai – ar jautei, kad gali taip nutikti?

Likus 5 minutėms iki nominacijos nugalėtojų paskelbimo sužinojome, kad tuo pat metu laimėjome ir BAFTA apdovanojimą Glazge. Įtampa atlėgo, pradėjau įtarti, kad galime laimėti ir čia, Londone. Bet mūsų konkurentai irgi sunkiai dirbo, tad, atvirai pasakius, netikėjau, jog laimėsime.

Kokį įspūdį paliko apdovanojimų ceremonija? Gal teko šnektelėti su kokia kino pasaulio garsenybe?

Ceremonija buvo įspūdinga – visi pasipuošę, pora drąsuolių vilkėjo kiltais. Salė didžiulė, šviesos, žurnalistai ir visa kompiuterinių žaidimų industrijos grietinėlė, pabarstyta kino žvaigždėmis... Neturiu televizoriaus ir gerai neišmanau, kas yra kas tuose žvaigždynuose, bet spaudžiau ranką komikui ir vakaro vedėjui Darai Obrajenui (Dara O`Brien). Draugai vardijo daug jų, bet man svarbiau buvo susipažinti su kompiuterinių žaidimų legendomis, tokiomis kaip Šigeru Mijamotu (Shigeru Miyamoto), žaidimų „Mario“ ir „The Legend of Zelda“ kūrėju, užmegzti naudingų kontaktų.

Ar teko tarti padėkos žodį?

Taip, sakiau, kad sunku patikėti, jog prieš metus buvau tik paprastas studentas, o dabar stoviu prieš visą industriją. Dėkojau komandai, konkursui „Dare to be Digital“, kurį laimėję ir patekome į BAFTA apdovanojimus, Abertai universitetui, kuriame studijuoju, ir, be abejo, tėvams.

Mažojo Vinstono pasaulyje

Kuo, tavo manymu, komisiją sužavėjo žaidimas „Shrunk“?

Daugelis minėjo mūsų žaidimo vizualinę estetiką ir išbaigtumą. Įdėjome daug darbo kurdami apšvietimą, tekstūras, kompoziciją, aplinką, taip pat istoriją. Tačiau, žinoma, svarbiausia kiekvienam žaidimui yra smagumas – o argi ne stebuklinga būti sumažintam iki druskinės dydžio, keliauti per paslaptingą Viktorijos laikų stiliaus laboratoriją ir galėti keisti visko, kas aplinkui pasitaiko, dydį!?

Kaip gimė žaidimo herojus, tas mažas žmogeliukas Vinstonas?

Iš pradžių buvome sugalvoję keletą idėjų, bet nė viena jų neatrodė pakankamai unikali ir turinti potencialą. Konkurso „Dare to be Digital“ dalyviams idėjas galėjo siūlyti paprasti žmonės. Galiausiai kilo mintis papasakoti apie milžiniškus triušius, traiškančius nacius Vokietijoje… Šią dalį vis dėlto pakeitėme, bet pasilikome idėją keisti aplinkos dydį. Žaidėjas susitapatina su dešimtmečiu berniukas, vardu Vinstonas. Jis, sumažintas iki sprindžio dydžio, kartu su dėde yra įkalintas blogojo daktaro Šokaloto laboratorijoje. Naudodamas skraidantį pagalbininką Kleinį ir galėdamas keisti nejudančių daiktų dydį berniukas turi įveikti blogąjį daktarą, išgelbėti dėdę ir atgauti normalų ūgį.

Žaidimą kūrei kartu su komanda „Butterflyers“. Esate geri draugai?

Esame penki studentai iš Abertai universiteto. Trys menininkai – Endriu Makdonaldas, Maiklas Kamingsas ir aš, bei du programuotojai – Stiuartas Kempas ir Jacekas Vernikovskis.

Kai sugalvojau, kad noriu patekti į žaidimų kūrimo konkursą „Dare to be Digital“, tai buvo talentingiausi studentai, kuriuos pažinojau. Jie siekė panašių tikslų, tad tapome komanda. Kūrybinę savo komandos pusę gerai pažinojau jau ketverius metus, o su programuotojais draugais tapome per konkursą.

Tavo ankstesnis darbas, filmukas „Happy Duckling“, jau buvo apdovanotas ne viename festivalyje. Kuris iš visų apdovanojimų tau pačiam brangiausias?

Dirbti su „Happy Duckling“ animacija buvo nuostabu! Režisieriaus Gilio Dolevo (Gili Dolev) idėja buvo unikali, linksma, ji buvo įvertinta kaip geriausia animacija ir pelnė Škotijos BAFTA apdovanojimą, jis pripažintas geriausiu trumpametražiniu filmu Italijos „Catroons on bay“ konkurse, taip pat nominuotas geriausio trumpametražinio filmo kategorijoje didžiuosiuose BAFTA apdovanojimuose Londone.

Man brangiausias, be abejo, yra paskutinis laimėjimas už žaidimą „Shrunk“, nes buvau asmeniškai atsakingas už šį projektą ir didžiąja dalimi prisidėjau jį kuriant.

Tarp animacijos ir kompiuterinių žaidimų

Kokia tavo istorija – kaip atsidūrei Škotijoje, kompiuterinių žaidimų karalystėje?

Esu kilęs iš menininkų šeimos: mano tėvas yra grafikas, brolis ir sesuo kuria knygų dizainą. Lietuvoje baigiau Čiurlionio meno mokyklą, kuriai esu dėkingas už meninius pagrindus. Nuo kūdikystės iki dabar myliu animaciją ir kompiuterinius žaidimus – esu amžinas vaikas! Todėl nusprendžiau savo svajonę vytis iki Dandi, Abertai universiteto, siūlančio geriausias pasaulyje vaizdo ir kompiuterinių žaidimų bei kompiuterinės animacijos studijas. Dandi yra 14-os garsių žaidimų kompanijų namai. Čia gimė tokie populiarūs žaidimai kaip „Lemmings“ ir „GTA“.

Šiuo metu sieki magistro laipsnio ir dirbi. Kaip atrodo tavo darbo diena?

Studijuoju kompiuterinių žaidimų kūrimą, dirbu studijoje, į kuria valstybė investavo daugiau nei 3 mln. svarų sterlingų. Kuriame kompiuterinius žaidimus. Tad rytais dažniausiai dirbu studijoje, porą dienų per savaitę dėstau pirmakursiams, vakarais sėdžiu prie kursinių darbų ir privačių užsakymų, na, o naktimis mieste, kuriame kas trečias žmogus yra studentas, atsiranda ką veikti!

Ar šiuolaikinėje animacijoje dar liko daug „rankų darbo“?

Neturėjau daug progų išbandyti pieštinę animaciją, bet visada ja žavėjausi. Ji turi savų privalumų, tarkime, ranka piešta animacija atrodo šiltesnė. Deja, jos gamyba lėta, medžiagos brangios, o ir galimybės ribotos. Neabejoju, kad ji išliks, tačiau kompiuterinės animacijos galimybės – neišmatuojamai platesnės, gamyba greita ir pigi, todėl manau, kad ateityje ji dominuos.

Kokių didžiausių ambicijų turi?

Šiuo metu svyruoju tarp animacijos ir kompiuterinių žaidimų. Abiejuose pasauliuose animatoriui yra ką veikti, svajoju apie darbą studijoje „Pixar“, tačiau BAFTA apdovanojimai suteikė progą pradėti kažką savo. Svarstome galimybę sukurti vaizdo pultais parsisiunčiamą žaidimo „Shrunk“ prototipą. Kelios korporacijos žada paramą, bet kol kas dar sunku ką nors planuoti.

Svajonė – studija „Pixar“

Ką galėtum pavadinti savo autoritetu? Su kokiu animatoriumi arba animacijos kompanija norėtum dirbti?

Animacija, įkvėpusi mane tapti animatoriumi – „Trijulė iš Belvilio“, žaviuosi jos kompiuterine ir pieštine animacija, stiliumi ir stipriais personažais. Tačiau, kaip minėjau, labiau norėčiau dirbti su studija „Pixar“.

Koks pastarųjų metų animacinis filmas tau labiausiai įstrigo?

„WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ mane pakerėjo – įkvėpti gyvybę ir jausmus skardinei dėžutei reikia daug talento...

Kur semiesi įkvėpimo?

Iš draugų ir bendradarbių. Visa, ko pasiekiau, buvo komandinis darbas ir už tai esu dėkingas visiems, su kuriais dirbau.

Ar turi planų kada nors sugrįžti į Lietuvą?

Be abejo, myliu Vilnių, užaugau senamiestyje ir už jo akmenuotas gatves man nieko nėra gražiau. Tačiau dar porą metų teks likti užsienyje, kol įgysiu pakankamai patirties.

Ar dažnai kankina namų ilgesys?

Grįžtu kas porą mėnesių, bet, be abejo, pasiilgstu namų.

Beje, ką manai apie lietuvišką animaciją?

„Baubas“ – nuostabus pieštinis filmukas, deja, mažai mačiau lietuviškos kompiuterinės animacijos.

Iki pilnos laimės trūksta tik...

Kur dar pasaulyje svajoji pagyventi?

Svajojau apie Vankuverį Kanadoje ir Paryžių Prancūzijoje. Abu miestai nuostabūs ir garsėja animacijos bei kompiuterinių žaidimų kūrėjais.

Kaip manai, kodėl pasaulyje mus iki šiol žino tik kaip krepšinio šalį? Ko trūksta, kad išgarsėtume kaip kuriančių žmonių, puikių menininkų valstybė?

Manau, lietuviai turi daug talentų, bet mažai galimybių. Būtų nuostabu, jei atsirastų kompiuterinės animacijos studijos. Labai tikiuosi, kad Vilniaus dailės akademijos planai, susiję su animacija, ištaisys šią padėtį.

Turi BAFTA apdovanojimą. Net du! Ko šiandien tau trūksta iki pilnos laimės?

Lietuvos ir šeimos.


Šiame straipsnyje: Vykintas Každailis

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių