- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2009–2010 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 201 tūkst. studentų, iš jų universitetuose –144 tūkst., kolegijose – 57 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 46 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir tiek pat kolegijų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius šiose mokymo įstaigose sumažėjo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų.
Dauguma studentų – 177 tūkst., arba 88 procentai – studijavo valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (8 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 24 tūkst., arba 12 procentų visų studentų. Studijuojančiųjų skaičius nevalstybinėse mokyklose per metus sumažėjo 1,8 tūkst., arba 7 procentais.
Išankstiniais duomenimis, aukštojo mokslo siekia 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo (2008 m. – 43 proc.).
2009 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos studijas priėmė 46 tūkst. studentų – 11 tūkst., arba beveik penktadaliu, mažiau nei 2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų bakalauro studijas – 29 tūkst. studentų. Šių mokyklų pirmakursiais tapo 75 procentai tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 5 procentai profesinių mokyklų absolventų (2008 m., atitinkamai 79 ir 7 proc.).
2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęsė studijas magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59, magistrantūros – 66, doktorantūros – 59 procentus visų studijuojančiųjų.
2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose. Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstybė finansavo 1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.
Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės ir savo lėšomis
|
Studentų skaičius, tūkst. |
proc. |
||
---|---|---|---|---|
2008-2009 |
2009-2010 |
2008-2009 |
2009-2010 |
|
Kolegijų studentai |
61,4 |
56,7 |
100,0 |
100,0 |
Valstybės finansuojamose studijų vietose |
26,1 |
25,2 |
42,5 |
44,5 |
Studijuojantys savo lėšomis |
35,3 |
31,5 |
57,5 |
55,5 |
Universitetų studentai |
149,0 |
144,3 |
100,0 |
100,0 |
Valstybės finansuojamose studijų vietose |
73,7 |
67,9 |
49,5 |
47,0 |
Studijuojantys savo lėšomis |
75,3 |
76,4 |
50,5 |
53,0 |
Siekdami studijuoti ir dirbti, 38 procentai universitetų ir 53 procentai kolegijų studentų studijuoja ištęstine studijų forma (vakariniu ir neakivaizdiniu būdu). 2009 m. rudenį studijuodami dirbo 37 procentai aukštųjų mokyklų studentų (2008 m. – 42, 2007 m. – 33 proc.).
Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pusė kolegijų (46 proc.) ir penktadalis (21 proc.) universitetų studentų. Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys išlieka pedagogika, inžinerinės profesijos ir teisė.
Pedagogais rengiasi tapti 21 tūkst. (10,5 proc. aukštųjų mokyklų studentų), inžinieriais – 19 tūkst. (9,6 proc.), teisės specialistais – 17 tūkst. (8,7 proc.). Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų inžineriją sumažėjo 10 procentų, vadybą ir verslo administravimą – 8, teisę – beveik 2 procentais. Vis populiaresnės tampa socialinių mokslų studijos – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.
2009 m. aukštosios mokyklos parengė 44,6 tūkst. specialistų, tai 4,7 procento daugiau nei 2008 m. Kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 12,2 tūkst. absolventų, universitetuose 21,6 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 9,6 tūkst. – magistro laipsnius, 338 – daktaro mokslo laipsnius, 0,9 tūkst. absolventų, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
Šalies universitetuose studijuoja 3,9 tūkst. užsienio piliečių, kurie sudaro 2,7 procento visų universitetų studentų. Palyginti su 2008–2009 mokslo metais, studentų užsieniečių skaičius šalies universitetuose padidėjo 2,6 procento. Daugiau negu pusė universitetuose studijuojančių užsieniečių – Baltarusijos piliečiai, ketvirtadalis studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių. Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo (19 proc.), mokytojų rengimo (13 proc.), žurnalistikos (11 proc.), meno (10 proc.), teisės (9 proc.), medicinos (8 proc.) studijas. Didesnė dalis užsieniečių (76 proc.) atvyko studijuoti savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų programą, kiti – pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas. Kolegijose studijuoja 124 studentai užsieniečiai (2008 m. – 97).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...