Aukštosiose mokyklose studijuoja 9,4 tūkst. mažiau studentų

2009–2010 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 201 tūkst. studentų, iš jų universitetuose –144 tūkst., kolegijose – 57 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 46 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir tiek pat kolegijų.  Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius šiose mokymo įstaigose sumažėjo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų.

Dauguma studentų – 177 tūkst., arba 88 procentai – studijavo valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (8 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 24 tūkst., arba 12 procentų visų studentų. Studijuojančiųjų skaičius nevalstybinėse mokyklose per metus sumažėjo 1,8 tūkst., arba 7 procentais.

Išankstiniais duomenimis, aukštojo mokslo siekia 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo (2008 m. – 43 proc.).

2009 m. aukštosios mokyklos į pirmos pakopos studijas priėmė 46 tūkst. studentų – 11 tūkst., arba beveik penktadaliu, mažiau nei 2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų bakalauro studijas – 29 tūkst. studentų. Šių mokyklų pirmakursiais tapo 75 procentai tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 5 procentai profesinių mokyklų absolventų (2008 m., atitinkamai 79 ir 7 proc.).

2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęsė studijas magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59, magistrantūros – 66, doktorantūros – 59 procentus visų studijuojančiųjų.

2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose. Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstybė finansavo 1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.

Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės ir savo lėšomis

 

Studentų skaičius, tūkst.

proc.

2008-2009

2009-2010

2008-2009

2009-2010

Kolegijų studentai

61,4

56,7

100,0

100,0

Valstybės finansuojamose studijų vietose

26,1

25,2

42,5

44,5

Studijuojantys savo lėšomis

35,3

31,5

57,5

55,5

Universitetų studentai

149,0

144,3

100,0

100,0

Valstybės finansuojamose studijų vietose

73,7

67,9

49,5

47,0

Studijuojantys savo lėšomis

75,3

76,4

50,5

53,0

Siekdami studijuoti ir dirbti, 38 procentai universitetų ir 53 procentai kolegijų studentų studijuoja ištęstine studijų forma (vakariniu ir neakivaizdiniu būdu). 2009 m. rudenį studijuodami dirbo 37 procentai  aukštųjų mokyklų studentų (2008 m. – 42, 2007 m. – 33 proc.).

Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pusė kolegijų (46 proc.) ir penktadalis (21 proc.) universitetų studentų. Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys išlieka pedagogika, inžinerinės profesijos ir teisė.

Pedagogais rengiasi tapti 21 tūkst. (10,5 proc. aukštųjų mokyklų studentų), inžinieriais – 19 tūkst. (9,6 proc.), teisės specialistais – 17 tūkst. (8,7 proc.). Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų inžineriją sumažėjo 10 procentų, vadybą ir verslo administravimą – 8, teisę – beveik 2 procentais. Vis populiaresnės tampa socialinių mokslų studijos – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.

2009 m. aukštosios mokyklos parengė 44,6 tūkst. specialistų, tai 4,7 procento daugiau nei 2008 m. Kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 12,2 tūkst. absolventų, universitetuose 21,6 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 9,6 tūkst. – magistro laipsnius, 338 – daktaro mokslo laipsnius, 0,9 tūkst. absolventų, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.

Šalies universitetuose studijuoja 3,9 tūkst. užsienio piliečių, kurie sudaro 2,7 procento visų universitetų studentų. Palyginti su 2008–2009 mokslo metais, studentų užsieniečių skaičius šalies universitetuose padidėjo 2,6 procento. Daugiau negu pusė universitetuose studijuojančių užsieniečių – Baltarusijos piliečiai, ketvirtadalis studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių. Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo (19 proc.), mokytojų rengimo (13 proc.), žurnalistikos (11 proc.), meno (10 proc.), teisės (9 proc.), medicinos (8 proc.) studijas. Didesnė dalis užsieniečių (76 proc.) atvyko studijuoti savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų programą, kiti – pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas. Kolegijose studijuoja 124 studentai užsieniečiai (2008 m. – 97).


Šiame straipsnyje: studijosstudentai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių