Aukšto lygio mokslininkų trūkumas Lietuvoje skatina „pseudomokslą“

Lietuvoje trūksta pasaulinio pripažinimo sulaukusių aukšto lygio mokslininkų tiek iš vietos akademinės bendruomenės, tiek iš užsienio, tad jauni mokslininkai, stokodami autoritetų ir tinkamų vadovų, kartais nukrypsta į "pseudomokslą", teigia Jaunųjų mokslininkų sąjunga.

Sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad nors mokslininkų ir mokslo darbų daugėja, prastėja jų kokybė, mokslininkai "prisirašinėja" prie straipsnių. Anot jos, šiuo atveju būtų geriau, jei mokslininkų būtų mažiau, bet kokybiškiau dirbančių.

"Mokslinės produkcijos skaičius išaugo - gaila, bet tai turėtų būti pasekmė sugebėjimo prisitaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų, nes reikalaujama daugiau straipsnių rašyti, ir mokslininkai sugeba tą apeiti: vyksta prisirašinėjimai prie kitų mokslininkų straipsnių, arba tiesiog spausdinami nelabai aukštos kokybės straipsniai (...). Tik maždaug 10 proc. iš visos produkcijos yra tikrai aukštos kokybės", - teigė ji.

V.Petrikaitė įsitikinusi, jog šiuo metu Lietuvos mokslas ir studijos dar negali konkuruoti pasauliniu lygiu. Kolegos jaunieji mokslininkai jai pritarė, kad Lietuvos mokslo srityje yra per mažai pasaulinėje rinkoje galinčių konkuruoti idėjų ir asmenybių, be to, per mažai dėmesio skiriama pripažintiems užsienio mokslo žmonėms pritraukti.

Pasak V.Petrikaitės, tai pasireiškia ir kuriant integruotus studijų bei verslo slėnius: pinigai esą "skiriami sienoms ir aparatūrai", bet mažai galvojama apie tai, kuo reikės juos "užpildyti". Anot jos, jei būtų skiriama dėmesio ir lėšų mokslininkams iš užsienio privilioti, tai pakeltų jaunųjų Lietuvos mokslininkų darbo kokybę ir paskatintų juo pasilikti Lietuvoje.

"Slėnio kūrimui daugiausia visi pinigai skiriami sienoms ir aparatūrai - užmirštama, kad tam, kad įranga veiktų, reikalingi, svarbiausia, mokslininkai, idėjos. Tam tiesiog nenumatyta pinigų. Mes manome, kad sugebėjimas pritraukti aukšto lygio mokslininkus į slėnius galėtų būti tas traukos centras kartu su jais dirbti", - sakė ji.

Sąjungos eksperto Tomo Žalandausko teigimu, Lietuvoje iš maždaug 6000 mokslininkų apie pusė - beveik pensinio amžiaus. Jis ragino nebijoti skirti užsienio mokslininkams gerokai didesnių atlyginimų, kad šie pagerintų šalies mokslo kokybę.

"Lietuvoje labai bijome vis dar išsišokti (...) Esame prie galbūt iš tarnybinių laikų atėjusios nuostatos, kad geriau visiems po mažiau, bet geriau po lygiai. (...) Jei norime prisitraukti tegu dvidešimt labai gerų žmonių, kurie padėtų pasiekti kokybinį proveržį, šito dalyko reikia atsisakyti ir nebijoti - pasikviesti kad ir penkis žmones labai gerus po 100 tūkst., bet nebijoti priimti tokį sprendimą", - tikino jis.

Švedijoje dirbusi Vilniaus universiteto lektorė Vilmantė Pakalniškienė, lygindama Švedijos ir Lietuvos situaciją, atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taip pat trūksta tarpdisciplininių studijų programų bei inovatyvių idėjų, kurias galėtų panaudoti ir politikai. Anot jos, Lietuvoje, skirtingai nei Švedijoje, susidaro įspūdis, kad "mokslas - sau, o visas gyvenimas - irgi tarsi sau".

"(Švedijoje - BNS) dažnai patys politikai socialinių mokslų srityje nori idėjų iš mokslininkų, kad galėtų tai įgyvendinti socialinės apsaugos politikoje ar švietimo sistemoje. (...) Kas kitaip atrodo Lietuvos situacijoje", - kalbėjo ji.

Be to, anot V.Pakalniškienės, Lietuvoje per mažai skatinami jauni mokslininkai, jie apkraunami dėstymu ir negali pakankamai laiko skirti mokslinei veiklai.

Kita vertus, jaunųjų mokslininkų teigimu, lėšų mokslo Lietuvoje, įskaitant Europos Sąjungos paramą, skiriama pakankamai, tačiau kai kuriais atvejais abejonių kelia jų paskirstymas.

"Sveikintinas dalykas yra mokslo slėnių kūrimas, bet šitas dalykas pas mus vyksta šiek tiek keistai: jeigu užsienyje vyksta pinigų sukoncentravimas tose srityse, kurios turi didžiausią potencialą, Lietuvoje pinigai išdalinami įvairioms ir daugeliui mokslo sričių, kurios nebūtinai turi atitinkamą potencialą", - sakė V.Petrikaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių