- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės.
Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose.
H3+ yra svarbi, nes, kaip manoma, ji vyravo visatoje netrukus po Didžiojo sprogimo, prieš maždaug 13,7 mlrd. metų davusio pradžią kosmosui, rašo LiveScience.com.
„Didžioji visatos dalis susideda iš įvairių formų vandenilio, tačiau H3+ jonas yra labiausiai paplitęs molekulinis jonas tarpžvaigždinėje erdvėje. Tai taip pat viena svarbiausių egzistuojančių molekulių“, – teigė chemikas Ludwikas Adamowiczius iš Arizonos universiteto.
Vibruojantis ir šviesą skleidžiantis H3+ galėjo padėti pernešti šilumą iš pirmųjų žvaigždžių, kai jos dar formavosi. Dėl to jos galėjo susijungti neperkaisdamos ir nesprogdamos.
„Nebūtų buvę jokių žvaigždžių darinių, jei nebūtų molekulių, kurios skleisdamos šviesą pamažu atvėsina besiformuojančią žvaigždę. Astronomai mano, kad vienintelė molekulė, galėjusi atvėsinti besiformuojančią žvaigždę tuo konkrečiu metu, yra H3+“, – teigė projekte dirbęs Michele`is Pavanello.
L. Adamowiczius ir M. Pavanello, naudodami kompiuterinę simuliaciją, pagal kvantinės mechanikos dėsnius modeliavo H3+ jonų elgseną.
„Kvantinės mechanikos lygmenyje reikia atlikti didelius skaičiavimus, kad galėtum prognozuoti šias vibracijas. Šios teorijos esmė – simuliuoti šias vibracijas kompiuteryje ir aprašyti, kaip molekulė svyruoja ar šoka“, – aiškino L. Adamowiczius.
Jų simuliacijos numatė daugybę galimų vibracijų, kurios privestų H3+ skleisti tam tikro bangos ilgio ar energijos fotonus. Jei teleskopu stebint konkretų debesį bus pastebėta šio bangos ilgio šviesa, astronomai žinos, kad jame yra H3+.
Šie skaičiavimai taip pat turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti sudėtingus žvaigždžių, o ypač ankstyviausiųjų, formavimosi fizikinius procesus.
„Vienintelis būdas, kaip galėsime spėti, kaip žvaigždės formuojasi, – jei labai gerai suprasime kokios yra H3+ vėsinimo savybės, o jų nesuprasime tol, kol nežinosime jo vibracinio spektro“, – teigė M. Pavanello.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...