Atskleidė visatą sukurti padėjusios molekulės paslaptis

Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės.

Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose. 

H3+ yra svarbi, nes, kaip manoma, ji vyravo visatoje netrukus po Didžiojo sprogimo, prieš maždaug 13,7 mlrd. metų davusio pradžią kosmosui, rašo LiveScience.com. 

„Didžioji visatos dalis susideda iš įvairių formų vandenilio, tačiau H3+ jonas yra labiausiai paplitęs molekulinis jonas tarpžvaigždinėje erdvėje. Tai taip pat viena svarbiausių egzistuojančių molekulių“, – teigė chemikas Ludwikas Adamowiczius iš Arizonos universiteto. 

Vibruojantis ir šviesą skleidžiantis H3+ galėjo padėti pernešti šilumą iš pirmųjų žvaigždžių, kai jos dar formavosi. Dėl to jos galėjo susijungti neperkaisdamos ir nesprogdamos. 

„Nebūtų buvę jokių žvaigždžių darinių, jei nebūtų molekulių, kurios skleisdamos šviesą pamažu atvėsina besiformuojančią žvaigždę. Astronomai mano, kad vienintelė molekulė, galėjusi atvėsinti besiformuojančią žvaigždę tuo konkrečiu metu, yra H3+“, – teigė projekte dirbęs Michele`is Pavanello. 
L. Adamowiczius ir M. Pavanello, naudodami kompiuterinę simuliaciją, pagal kvantinės mechanikos dėsnius modeliavo H3+ jonų elgseną. 

„Kvantinės mechanikos lygmenyje reikia atlikti didelius skaičiavimus, kad galėtum prognozuoti šias vibracijas. Šios teorijos esmė – simuliuoti šias vibracijas kompiuteryje ir aprašyti, kaip molekulė svyruoja ar šoka“, – aiškino L. Adamowiczius. 

Jų simuliacijos numatė daugybę galimų vibracijų, kurios privestų H3+ skleisti tam tikro bangos ilgio ar energijos fotonus. Jei teleskopu stebint konkretų debesį bus pastebėta šio bangos ilgio šviesa, astronomai žinos, kad jame yra H3+. 

Šie skaičiavimai taip pat turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti sudėtingus žvaigždžių, o ypač ankstyviausiųjų, formavimosi fizikinius procesus. 

„Vienintelis būdas, kaip galėsime spėti, kaip žvaigždės formuojasi, – jei labai gerai suprasime kokios yra H3+ vėsinimo savybės, o jų nesuprasime tol, kol nežinosime jo vibracinio spektro“, – teigė M. Pavanello.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių