Atradimas: Saulė juda lėčiau nei manyta

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti.

Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai.

Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera. Heliosferos pakraštys, ten, kur jis susiduria su tarpžvaigždinėmis dujomis ir dulkėmis, vadinamas heliopauze. Ji žymi išorinę Saulės sistemos ribą, rašo SPACE.com.

Maždaug ketvirtį amžiaus tyrėjai manė, kad Saulė kosmose juda pakankamai greitai, kai heliosfera, besiskindama kelią pro tarpžvaigždinę medžiagą, sukurtų smūginę bangą, vadinamą kilio banga.

„Garsinis ūžesys, kurį sukelia garso barjerą peržengiantis lėktuvas, yra žemiškas kilio bangos pavyzdys“, – teigė tyrimo autorius Dave`as McComasas, kosmoso tyrinėtojas iš Southwesto tyrimų instituto San Antonijuje, Teksase.

„Kai lėktuvas pasiekia viršgarsinį greitį, priešais jį esantis oras negali pasitraukti į šalį pakankamai greitai. Kai lėktuvas pasiekia garso greitį, akimirksniu pasikeičia sąveika, o tai sukelia smūginę bangą“, – aiškino jis.

Nauji stebėjimai rodo, kad mūsų Saulė juda lėčiau nei manyta anksčiau. Ji juda per lėtai, kad sukurtų kilio bangą.

„Dabar aptikome, kad mūsų saulė neturi kilio bangos. Tai stebina ir šiek tiek šokiruoja, be to, daugelį dalykų dabar reikia perdaryti. Astronomų bendruomenė pastaruosius du ar tris dešimtmečius praleido tirdama tai, kas iš tiesų neegzistuoja“, – teigė D. McComasas.

NASA kosminio aparato IBEX (angl. Interstellar Boundary Explorer“, nuotoliniu būdu tiriančio dalelių sąveikos Saulės sistemos pakraštyje pobūdį, duomenys atskleidė, kad Saulė per vietinį tarpžvaigždinį debesį keliauja maždaug 83,7 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. O tai maždaug 11,25 tūkst. kilometrų per valandą lėčiau nei manyta anksčiau. Dėl tokio greičio sumažėjimo spaudimas, kurį patiria heliosfera, sumažėja maždaug ketvirtadaliu, o to pakanka, kad kilio banga nesusidarytų.

„Instrumentai, kuriais galime tiesiogiai stebėti mūsų judėjimą vietinės tarpžvaigždinės terpės atžvilgiu yra modernesni, leidžiantys atlikti tikslesnius matavimus“, – teigė D. McComasas.

IBEX duomenys ir dviejų NASA zondų „Voyager“ stebėjimai taip pat rodo, kad tarpžvaigždinės terpės magnetinis laukas yra stipresnis nei anksčiau manyta. Tai reiškia, kad Saulė turėtų judėti dar greičiau, kad kilio banga susidarytų. Visa tai leidžia tikėti, kad tokia banga greičiausiai neegzistuoja.

„Nors kilio banga tikrai egzistuoja priešais daugelį kitų žvaigždžių, mes nustatėme, kad mūsų Saulės sąveika nepasiekia kritinės ribos, kad smūgis susiformuotu. Taigi banga yra tikslesnis apibūdinimas to, kas vyksta priešais mūsų heliosferą, panašiai kaip banga, kurią sukuria vandens paviršiumi slystantis valties pirmagalys“, – kalbėjo D. McComasas.

Daugiau žinių apie heliosferą galėtų padėti geriau suprasti, kaip ji mus apsaugo nuo pavojingų didelės energijos kosminių spindulių, sklindančių iš kosmoso platybių.

„Heliosfera apsaugo nuo maždaug 90 proc. kosminių spindulių. Jei jos nebūtų, kosminiai spinduliai darytų poveikį kosminiams skrydžiams ir net galbūt gyvybei Žemėje. Įdomu svarstyti galimybę, jog galbūt astrosfera yra būtina tam, kad aplink žvaigždes egzistuotų gyvybė, kad ji apsaugotų sistemas nuo galaktinės kosminės radiacijos“, – svarstė mokslininkas.

Tai, kad mūsų Saulės sistema neturi kilio bangos, gali reikšti, kad mes nuo kosminių spindulių esame apsaugoti šiek tiek labiau nei manyta.

„Mažesnis greitis, kuriuo Saulė keliauja vietinės tarpžvaigždinės terpės atžvilgiu, reiškia, kad šiuo metu heliosfera patiria mažesnį spaudimą, taigi didesnė sritis gali atspindėti kosminius spindulius“, – teigė D. McComasas.

„Tačiau tolimoje praeityje, Saulei keliaujant orbita aplink galaktiką, ji neabejotinai keliavo pro tankius debesis, taigi galbūt heliosfera buvo suspausta tuomet, ir mus galaktinė spinduliuotė veikė labiau. Tolimoje ateityje tai neabejotinai vėl atsitiks“, – pridūrė mokslininkas.

Naujojo tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.


Šiame straipsnyje: saulėjudėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

miau

miau portretas
Šaunuoliai, kad net praleidę tiek laiko tirdami tai, ko nėra, nepabijojo to, kad galbūt kažkieno gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis. Tiesa aukščiau visko, toks ir turi būti mokslas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?
    Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?

    Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas pastaraisiais mėnesiais sukėlė milžinišką susidomėjimą jų gavimu – „mainingu“, o pastarasis sukėlė didelę įr...

  • Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas
    Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas

    Penktadienio rytą iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. ...

    1
  • Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera
    Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera

    Ko gero tada, kai praeitų metų vasarą „LG“ kompanija paskelbė apie tai, kad ji traukiasi iš Baltijos šalių telefonų rinkos, niekas labai nesitikėjo, kad Lietuvoje turėsime galimybę įsigyti naujus šio gamintojo flagman...

  • Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?
    Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?

    Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įr...

  • „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka
    „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka

    Manote, kad jums visiškai nereikalingas spausdintuvas? Artimiau susipažinę su „Epson L386“ spausdintuvu galite tokią nuomonę kardinaliai pakeisti. ...

  • Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui
    Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

    Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), vykdydamas mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus technologijų srityje sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis iš įvairių pasaulio šal...

  • Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai
    Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai

    Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmos...

    2
  • Kada mūsų darbo vietas užims robotai?
    Kada mūsų darbo vietas užims robotai?

    Dažnai girdime, kad netrukus ateis ta diena, kai mūsų darbus už mus galės nudirbti mašinos. Žurnalistas Richardas Gray bbc.com skelbiamame straipsnyje pamėgino išsiaiškinti, kada konkrečiai būtų galima to tikėtis. ...

    2
  • Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą
    Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą

    Sniege galima rasti bakteriją arthrobacter, kuri gali būti itin naudinga žmogaus organizmui. Tai LRT.lt patvirtina šią bakteriją suradęs prancūzų mokslininkas biochemikas, NAOS grupės tyrimų centro vadovas dr. Francois Xavieras Pellay. ...

  • NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų
    NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų

    NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. ...

Daugiau straipsnių