- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvaigždės sprogimo būta tokio galingo, jog šviesulio gelmės išsivertė į kosminę erdvę ir sprogimo išorėje atsidūrė giliausi žuvusios žvaigždės sluoksniai. Tokią išvadą padarė astronomai, iš naujo įvertinę jaunos ir sąlyginai netolimos supernovos liekanas.
Naudodamasi rentgeno spindulių orbitiniu teleskopu „Chandra“, grupė JAV astronomų gavo naujų supernovos Kasiopėja A (Cas A) vaizdo kadrų. Masyvi žvaigždė, švietusi už 11 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, žvelgiant iš mūsų planetos, sprogo maždaug prieš 300-330 metų.
Ankstesni kosminio kūno tyrimai infraraudonųjų spindulių diapazone atskleidė, jog besisklaidančiame sprogimo debesyje aiškiai matyti atskiri žvaigždės sluoksniai – nelyginant svogūno luobos. Tačiau naujausias tyrimas rentgeno spindulių diapazone ankstesnius rezultatus ir išvadas apvertė aukštyn kojomis. Detaliausi iki šiol debesies analizė leido sudaryti debesį sudarančių cheminių elementų itin aukštos rezoliucijos žemėlapį. Paaiškėjo, jog elementai po supernovos sprogimo likusiame ūke išsidėstę labai neįprastai.
Iki sprogimo žvaigždės viduje tūnojo geležies turtingas branduolys, kurį supo sieros ir silicio sluoksniai. Šiuos, savo ruožtu, dengė magnio, neono ir deguonies sluoksniai. Viršutinius žvaigždės sluoksnius sudarė lengvieji cheminiai elementai.
Pasirodo, jog po sprogimo didžioji dalis geležies atsidūrė išoriniuose besisklaidančio debesies sluoksniuose. O geležies liekanų netoli sprogimo epicentro nei rentgeno, nei infraraudonųjų spindulių diapazone aptikti nepavyko, informuoja „Space.com“. Tai, jog debesies pakraščiuose astronomai rado beveik grynos geležies telkinių, byloja, jog šis cheminis elementas buvo susintetintas branduolinių reakcijų metu netoli supernova virtusios žvaigždės branduolio.
Besisklaidančiame ūke, arčiau sprogimo epicentro, astronomai užfiksavo atitinkamai silicio, sieros ir magnio sluoksnius. Didžioji jų dalis yra taipogi išoriniuose debesies sluoksniuose, nors žvaigždėje jie buvo vieni iš giliausių. Astronomai įvertino ir silicio bei neono sluoksnių padėtį debesyje.
Apibendrinus stebėjimų duomenis, prieita išvados, jog galingas hidrodinaminis nestabilumas sprogimo metu išsviedė į erdvę žvaigždės gelmėse buvusius sunkiuosius elementus toliau negu buvo išsviesti išoriniai žvaigždės sluoksniai. Paprasčiau tariant, supernovos sprogimu metu žvaigždė tarytum išsivertė išorėn.
Atradimas detaliau pristatomas artimiausiame žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...