Apie slėnius verslui ir mokslui

Pirmasis pasaulyje išgarsėjęs ir klasikiniu mokslo ir technologijų parku vadinamas yra Silicio slėnis (Silicon Valley), įsikūręs šalia San Francisko, Kalifornijos valstijoje.

Tokie parkai jau nėra naujiena, nes parkų atsiradimą lėmė didysis informacinių technologijų vystymasis antroje XX a. pusėje, nurodo Žinių ekonomikos forumas.

Šiuo metu pasaulyje plačiai paplitę net keli tūkstančiai tokių parkų. Jų sėkmę dažniausiai lemia technologinio perdavimo sąveika panaudojant nacionalinių ir tarptautinių inovacijų infrastruktūros sistemų priemones ir sudarant pačias tinkamiausias sąlygas greitam įvairiausių technologijų ir įmonių ar tyrimų centrų vystymuisi. Mokslo ir technologijų parkų statiniai tai tik fizinė erdvė, kuri suteikia galimybę įmonėms ir mokslui susitelkti ir panaudoti bendras žinias. Šių parkų sėkmę lemia mokslo institucijų ir verslo bendradarbiavimas, kurio metu vystosi naujos mokslo atradimais besinaudojančios įmonės. Bendradarbiavimo esmė yra paprasta – verslas teikia užsakymus mokslui, o mokslas ieško arba kuria verslui komerciškai naudingus sprendimus ir padeda juos realizuoti. Tokiu keliu einant yra sukuriama pridėtinė vertė, t.y. verslas gauna sprendimus, mokslas vykdo taikomuosius tyrimus ir efektyviai panaudoja anksčiau įgytas žinias.

Šiandien mokslo ir technologijų parkai – tai geriausia vieta verslui ir kitoms organizacijoms, kurios veikia tarptautinio ar vietos verslo sąlygomis. Parkai prisideda prie regionų, miestų ekonomikos vystymosi, kartu didina konkurencinį pranašumą.

Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia 9 mokslo ir technologijų parkai. Tokių parkų pagrindinis tikslas yra didinti regiono ar tam tikros teritorijos konkurencingumą, skatinti kokybės ir inovacijų kultūrą, organizuoti žinių ir technologijų perdavimą, aktyviai skatinti naujų ir novatoriškų įmonių kūrimąsi.

Parkų paskirtis yra aktyviai remti verslus, kurie veikia taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, skatinti mokslo komercializavimą bei ekonominius ryšius. Parkai teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas, prisideda plėtojant mokslo rezultatams imlų verslą, ieško projektų finansavimo šaltinių, ieško būdų, kaip pritraukti ir efektyviai panaudoti finansinius instrumentus.

Vienas iš aktyviai ir sėkmingai Lietuvoje veikiančių parkų – Šiaurės miestelio technologijų parkas. Šis parkas įsteigtas 2002 m. Ūkio ministerijos ir Vilniaus savivaldybės iniciatyva, o įsikūrė buvusiame Šiaurės karinio miestelio teritorijoje ir tapo vienu iš geriausių pavyzdžių Lietuvoje. Tai parodo, kad ankstesnę infrastruktūrą efektyviai galima panaudoti ateities ekonomikai vystyti.

Norėdami pasidomėti parkų vykdoma veikla ir suprasti, kokią iš to naudą gauna verslas, kalbinome VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“ (ŠMTP) direktorių Gediminą Pauliukevičių.

Pasak ŠMTP direktoriaus G. Pauliukevičiaus, parkuose yra teikiamos įvairios verslo paramos paslaugos, kurios skatina technologinių verslo įmonių kūrimąsi. Tiek dabar veikiančios įmonės, tiek visi, kurie kreipiasi dėl naujos įmonės steigimo, – visi siekia pradėti perspektyvų verslą, kuris leistų įsitvirtinti rinkoje, išmokti pelningai ir novatoriškai veikti.

Šiandien Lietuvoje verslui yra prieinamos paramos ir verslo ugdymo paslaugos, kuriomis skatinama novatoriška verslo kultūra, mokoma, kaip ne tik “išgyventi“, bet ir megzti stipresnius partnerystės ryšius, kuriant inovatyvius produktus.

„Per 7 parko veiklos metus iš jaunų ir perspektyvių įmonių susibūrė verslo bendruomenė, kurią sudaro apie 250 aktyvių žmonių“, - teigė G. Pauliukevičius.

Pasak pašnekovo, aktualiausios tokių parkų paslaugos – tai verslo poreikius atitinkančios biuro patalpos ir svarbiausios administracinės paslaugos, tokios kaip registracijos adresas, konferencijų salės, sekretoriavimas, spausdinimas, internetas ir pan.

„Labai smulkiam ir tik ką veiklą pradėjusiam verslui teikiamos ypač populiarios virtualaus biuro paslaugos, kurios suteikia galimybę pradedantiesiems verslininkams, mokslininkams ir studentams, turintiems verslo idėjų, tačiau nenorintiems arba negalintiems iš karto investuoti į biuro patalpų nuomą ir įrangą“, - sako G. Pauliukevičius.

„Visiems pradedantiems verslininkams gali būti suteiktas visas paramos paketas. O parkuose įsikūrusiems verslininkams siūloma pasinaudoti partnerystės pasiūlymais, dalyvauti įvairiuose projektuose, verslo klubuose, užmegzti naujus ryšius ir gauti visas kitas reikalingas konsultacijas, kurios gali atverti galimybes ne tik šalyje, bet ir tarptautiniu mastu“, - pasakojo G. Pauliukevičius.

Mokslo ir technologijų parkai – tai labai gera terpė aktyviai stiprinti ryšius su mokslo ir studijų institucijomis, siekiant pritraukti mąstančius, jaunus ir aktyvius žmones bei paskatinti kurti savo verslą, parodant gerąją verslo kūrimo patirtį. Studentai – labai geri žinių pernešėjai, kurie gali prisidėti stiprindami mokslo ir verslo ryšius.

Pasak G. Pauliukevičiaus, ir toliau partnerystės susitarimu aktyviai bendrausime su universitetais, o studentams sudarysime galimybes parko įmonėse atlikti praktiką.

Ateityje tokie parkai plėsis, nes augs įmonių, kurios vis dažniau norės naudotis mokslo ir technologijų parkų teikiamomis paslaugomis. Todėl artimiausiais metais planuojama kurti naują patrauklią verslo, inovacijų ir investicijų aplinką – Vismaliukų inovacinę investicinę zoną.

„Ši zona planuojama kurti vos 8 km nuo Vilniaus centro nutolusioje Kairėnų poligono teritorijoje. O bendradarbiaujant su mokslo ir technologijų ar industriniais parkais įmonės galės investuoti į besikuriantį aukštųjų technologinių įmonių tinklą.“

Tikima, kad bus sudaryta galimybė investuoti į patalpas, įgyvendinant viešą ir privačią partnerystę. Įsikūrusios įmonės taip pat galės pasinaudoti užsakomosiomis paslaugomis, o investuojančioms kompanijoms bus galima įsigyti, išsinuomoti ar investuoti į laboratorijas, biuro patalpas, testavimo ar mokslinių tyrimų įrangą.

„Paslaugos bus aktualios ir toms įmonėms, kurios šiandien dar vystosi ir kurioms ateityje bus reikalinga funkcionali infrastruktūra veiklos plėtrai“, - teigė G. Pauliukevičius.

Pasaulyje technologinės naujovės ir kūrybiškumas tampa vis aktualesnis reiškinys. O juk tai yra ekonomikos vystymosi stimuliatorius, t.y. vystymosi, kuris yra ekonomiškai, ekologiškai darnus ir socialiai atsakingas. Naujovės yra ypatingai svarbios, kad būtų galima atlikti darbus kitaip, siūlyti naujas idėjas ir produktus, skatinti inovatyvumą ir kūrybiškumą visuomenėje, didinti verslių žmonių gebėjimą rizikuoti, t.y. užsiimti verslu.

Daugelis žiniomis grindžiamų ekonomikų sprendžia, kaip pagerinti verslumo įgūdžius, inicijuoja racionalius pokyčius, skatina bendradarbiavimą visuomenėje. Lietuvoje nepakanka vien deklaruoti, kurti ir rašyti įvairias strategijas ar programas, bet būtina realiai užtikrinti palankias sąlygas gerinti visuomenės gyvenimo kokybę, kurti naujas darbo vietas, skatinti įmones, kurios prisideda prie valstybės pažangos. Lietuvoje panašių paslaugų plėtrai, kokybei ir paslaugų teikimui užtikrinti vietos tikrai yra, o naujoviška ir patraukli verslo aplinka turi sudaryti ne tik visas reikiamas sąlygas, bet ir padėti kurtis bei plėtotis naujam verslui.


Šiame straipsnyje: mokslo slėnissilicio slėnis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių