ACTA – ar valdžios pažadai dėl viešų diskusijų jau pamiršti?

Lietuvoje buvo daugybė pilietinių iniciatyvų prieš ACTA, arba sutartį prieš intelektinės nuosavybės pažeidimus, žmonės išėjo į gatves, valdžios atstovai kalbėjo, kad nepaisant to, kad sutartis yra pasirašyta, Lietuva neskuba jos ratifikuoti ir kad tuoj prasidės diskusijos su visuomene. Bet nebuvo nustatyti jokie konkretūs terminai, ir, kaip matome, jau beveik du mėnesius diskusijos nevyksta. Apie ACTA sutartį, intelektinės nuosavybės teisių problemas Lietuvoje ir ką reikėtų daryti toliau „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su advokatų kontoros LAWIN teisininku Mindaugu Kiškiu ir UAB „Omnitel“ prezidento patarėju Romu Bunevičiumi. 

„ACTA susitarimas pradėtas rengti prieš dešimt metų, kai išplitus tarptautinei prekybai nebuvo jokio dokumento, kuris būtų skirtas kovai su falsifikuotomis prekėmis. ACTA pirminė idėja ir buvo sureguliuoti būtent falsifikuotų materialių prekių pažeidimus ir tik vėliau į šį tarptautinį susitarimą buvo įtrauktos nuostatos, nesusijusios su tiesioginiais ACTA tikslais: dėl autorių teisių pažeidimo stebėjimo, dėl tam tikro žmonių privatumo suvaržymo internete siekiant užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams. Derybos dėl ACTA nebuvo viešas procesas, o pats susitarimas paskelbtas viešai tik 2010 metais“, - pasakoja Mindaugas Kiškis. 

R. Bunevičius ir M. Kiškis vieningai pritaria, kad didžiausia ACTA sutarties problema – labai didelis neapibrėžtumas. Nėra aiškiai sukonkretinta, kokia tvarka, kokią informaciją rinkti, kaip ją rinkti, kaip saugoti, kas yra atsakingas už informacijos rinkimą – ar telekomunikacijų operatorius, ar turinio tiekėjas. Pavyzdžiui,  kaip tą informaciją gali rinkti lauko kavinė: ar ji turės kiekvieno vartotojo prašyti asmens dokumento prieš leidžiant prisijungti prie interneto? Toks neapibrėžtumas kelia nerimą ir todėl suprantamas žmogiškas nuogąstavimas dėl asmens privatumo teisių pažeidimo. 

Už intelektinės nuosavybės apsaugą. Prieš žmogaus teisių pažeidimus

„Mūsų šalyje ACTA sutartis buvo pasirašyta siekiant išspręsti dvi problemas: mažinti piratavimą, kuris Lietuvoje kai kuriais atžvilgiais yra mažesnis nei Vakarų Europoje, bei sunki autorių ir atlikėjų padėtis, kurią lemia krizė, nepalankios mokesčių reformos, šalies ribotos rinkos galimybės. Tačiau ACTA sutartis neturi nieko bendro su galimu šių problemų sprendimu. Lietuva buvo tarp tų kelių šalių, kurios pasirašė ACTA sutartį. Nors sutartis dar nėra ratifikuota ir įsigaliojimui reikalinga, kad bent 6 šalys ją ratifikuotų, net ir neratifikuota sutartis po įsigaliojimo turės poįstatyminio akto galią Lietuvoje“, - teigia M. Kiškis. 

R. Bunevičius atkreipia dėmesį, kad būtent neapibrėžtumas ir daro ACTA sutartį neigiamą bei sukelia visuomenės pasipriešinimą. Kai kurios sutarties nuostatos Lietuvoje jau seniai veikia, tačiau visuomenėje vyrauja baimė, kad priimdami ACTA sukelsime grėsmę asmens teisių privatumui. M. Kiškis taip pat pritaria, kad šiandien beveik 90 procentų ACTA sutarties nuostatų Lietuvoje jau galioja. Mūsų šalyje yra kriminalizuoti bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, net jei daromi asmeniniais tikslais. Tik nedaugelyje Vakarų Europos šalių yra baudžiamas nekomercinis intelektinės nuosavybės naudojimas. 

Atvėsus pirminėms aistroms Žinių ekonomikos forumas kviečia konstruktyvioms diskusijoms

„Kalbant apie tolimesnius žingsnius, Lietuvai dabar jau nieko nereikia daryti, nes susitarimas pasirašytas. Tačiau tai yra puiki proga pradėti platesnę ir gilesnę diskusiją, kaip mažoje valstybėje, tokioje kaip Lietuva, galima spręsti intelektinės nuosavybės generavimo problemas, įskaitant atlygį už sukurtą intelektinę nuosavybę. Šių problemų sprendimo Lietuvoje jau reikėjo ieškoti prieš 4-5 metus, todėl dabar būtina įsiklausyti į visuomenės susirūpinimą intelektinės nuosavybės klausimais“, - pabrėžia Mindaugas Kiškis. 

„Turime mobilizuoti apmirusias pilietines iniciatyvas ir pradėti konstruktyvias diskusijas. Kviečiame įsitraukti ne tik visuomenę, bet ir valdžios atstovus, pažadėjusius, kad vyks rimtos diskusijos. Raginame politines partijas aktyviai išsakyti pozicijas intelektinės nuosavybės klausimais ir atsižvelgti į šias problemas rengiant politinių partijų programas“, - diskutuoti kviečia Edgaras Leichteris.


Šiame straipsnyje: ACTApiratavimasinternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių