Per 40 metų pasaulinė bioįvairovė sumažėjo 30 proc.

Nuo XX a. 8 deš., pasaulinė bioįvairovė sumažėjo 30 proc. Didžiausią sumažėjimą patyrė tropinėse juostose gyvenančios rūšys ir jei žmonija toliau palaikys ir skatins tokį gyvenimą būdą, kaip dabar, bioįvairovės mažėjimas vis greitės, skelbia naujausias tarptautinės gamtosaugos organizacijos „World Wildlife fund“ (WWF) tyrimas, rašo livescience.com.

Kita bloga žinia – žmonija naudoja per daug resursų. Šiuo metu išgaunama pusantro karto daugiau resursų nei gali atlaikyti Žemės ekosistemos. WWF gamtosaugos direktorius Colby Loucks žmoniją palygino su nemandagiais svečiais, kuriems neužtenka ko yra ant stalo ir patys lenda į šaldytuvą ir rūsį, kad gautų dar: „Tuštiname šaldytuvą, bet nesirūpiname veja, nelaistome gėlių ir tikrai neišsinešame šiukšlių“.

Naudojama per daug resursų

Liūdni WWF Gyvosios gamtos tyrimo duomenys išplatinti visame pasaulyje ir organizacija karštligiškai siekia atkreipti į tai visuomenės ir politikų dėmesį. Pagrindinė bioįvairovės mažėjimo priežastis – per greitai ir per dideliais tempais pasisavinami planetos resursai. „Tai yra nematoma mūsų ekonomikos pusė. Retai kada tarp politikų ar verslininkų išgirsite svarstymus šia tema“, - teigia WWF Natūralaus kapitalo programos direktorė Emily McKenzie.

Žmonija skolinasi iš Motinos Žemės. Šiuo metu _Žemės biotalpa yra perspaudžiama 50 proc. Biotalpa, tai bendras planetos teikiamas atsinaujinančių išteklių kiekis: mediena, vanduo, dirvožemis, taršos absorbacija (per kiek laiko suyra atliekos ir per kiek laiko vandenynuose paskandinamas anglies dioksidas) ir t.t. Statistiškai, Žemei reikia apie pusantrų metų, kad ji sunaikintų žmonių sukeliamą taršą ir atnaujintų išnaudojamus išteklius.

WWF parengė ir labiausiai planetos išteklius išnaudojančių šalių (pagal gyventojų skaičių, plotą ir vartojimo lygį; nuu daugiausiai iki mažiausiai) sąrašą:

1. Kataras
2. Kuveitas
3. Jungtiniai Arabų Emyratai
4. Danija
5. JAV
6. Belgija
7. Australija
8. Kanada
9. Olandija
10. Airija

Kenčia bioįvairovė

Labiausiai šokiruojantis tyrimo faktas – trečdaliu, vos per 40 metų, sumažėjusi pasaulinė bioįvairovė. Tyrėjai teigia, kad tai bendras skaičius visai planetai ir skirtingose jos dalyse – skirtingi skaičiai. Vidutinėse platumose bioįvairovės kritimas buvo mažiausias. Tuo tarpu atogražų srityse, augalų, gyvūnų, vabzdžių ir kitų gyvybės formų sumažėjo per 60 proc. Gėlame vandenyje gyvenančios rūšys gavo dar didesnį smūgį – sumažėjimas siekia 70 proc.

Jūrose ir vandenynuose gyvenančios rūšys visame pasaulyje patyrė kiek mažesnį, 20 proc. mažėjimą.

WWF tikisi pasisakyti per artėjantį Rio+20 Jungtinių tautų susitikimą, kuriame bus aptartos tvaraus vystymosi strategijos.

„Artėjame prie 9 mlrd. gyventojų ribos ir būsimoms problemoms spręsti būtina ieškoti tarptautinių, globalių, o ne nacionalinių sprendimų. Tai ilgalaikės problemos ir, kad jas įveiktume turime išeiti iš uždarų „nuo rinkimų iki rinkimų“ ir ketvirtinių ataskaitų rato“, - teigė C. Loucks.


Šiame straipsnyje: bioįvairovėžemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių