R.Kuodis: valstybės įmonės yra pasidalytos partijų

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad ne visos valstybės įmonės dirba efektyviai ir pakankamai papildo biudžetą. Tačiau ne iš visų valstybės valdomų sričių galima reikalauti didesnių įnašų į iždą.

– Kaip vertinate detektyvu virstantį ginčą, ar valstybės valdomos įmonės pakankamai atseikėja į biudžetą? – paklausė 1diena.lt R.Kuodžio.

– Esu nemažai kalbėjęs apie idėją steigti "Visuomį" – kontroliuojančiąją bendrovę, kuri kaip skėtis apimtų visų valstybės įmonių strateginį valdymą. Kai kurie pasiūlymai dėl "Visuomio" buvo visai neblogi. Tarp jų – nustoti deginti valstybės pinigus šiose įmonėse, ypač ten, kur paslaugos vertė visuomenei yra mažesnė, nei jai išleidžiami pinigai.

Tarkime, tie patys "Lietuvos geležinkeliai". Ne kartą sakiau, kad nuostolingas, iki 160 mln. litų per metus nuostolių nešantis keleivių vežiojimas, kuris kažkodėl laikomas "Lietuvos geležinkelių" socialine paslauga, turėtų būti kardinaliai, radikaliai reformuotas. Tuos pinigus galima panaudoti kur kas protingiau. Pavyzdžiui, jie gali būti sumokėti į biudžetą, iš kurio būtų paskirstyti visos visuomenės, o ne atskiros grupės, gėriui.

Dar viena mintis – viešosios, valstybės įmonės dažnai įsitraukia į tam tikrus projektus, kurių nauda ir perspektyvos labai abejotinos. 

Pavyzdžiui, "Rail Baltica". Klausimas toks – ar negalima būtų šių pinigų panaudoti kur kas geriau, efektyviau?

– Jūs abejojate "Rail Balticos" būtinumu? Bet juk visi sutariame, kad norime įsitraukti į Vakarų infrastruktūros sistemas, įskaitant ir geležinkelį?

– Čia jau yra konkretus išlaidų ir naudos analizės reikalas. Kadangi ši, kitąkart į "bananinę" panaši valstybė vis dar netaiko tokio analizės metodo, todėl ir turime problemų, negauname iš savo valstybės turto tos grąžos, kokią galėtume gauti, jeigu tinkamai pasirinktume pinigų investavimo prioritetus.

Juos galima pasirinkti tik viską gerai apskaičiavus, viską tinkamai įvertinus, remiantis ekonomine logika, o ne politiniu ar kokiu nors kitokiu pagrindu priimant sprendimus.

Dėl tam tikrų šimtamilijoninių projektų finansavimo klausimų yra daugiau nei reikia. Tie šimtai milijonų galėjo būti visai kitaip panaudoti, tada ir grąža iš investuotų lėšų būtų buvusi kur kas labiau apčiuopiama.

– O kaip kitose didelėse valstybės įmonėse – elektros, šilumos? Ar jos gali duoti didesnį pelną į biudžetą?

– Šių įmonių tikslas neturėtų būti gauti kuo daugiau pelno, netgi jeigu jo didesnė dalis paskui patektų į biudžetą. Kuo didesnis elektros ir šilumos įmonių pelnas, sakyčiau, panašus į monkės biznį, nes kuo daugiau šios bendrovės uždirba, tuo blogiau visai ekonomikai.

Tada biudžetas gauna visai nedaug, nes, tarkim, elektrikams keliant kainas, tai turi neigiamos įtakos visai ekonomikai. Todėl tokioms įmonėms būtini protingai proporcingi pelno reikalavimai. Iš jų vargu ar galima reikalauti pernelyg daug.

– Premjeras, jo patarėjai įsitikinę, kad valstybė iš savo turimo turto gali gauti gerokai daugiau nei dabar. Ar apskritai valstybė iš savo viso turto gali gauti daugiau?

– Laikyčiausi gal kiek ir paradoksalios nuomonės – tai, kad valstybė valdo milžiniška turtą, dar nereiškia, kad ir turi daug iš jo uždirbti. Ji turi uždirbti daugiau iš to, kad kažkas nustoja deginti pinigus neefektyviuose projektuose, dėl to, kad geriau tvarkome miškus, kad apskritai geriau ir efektyviau tvarkomės visame valstybės ūkyje.

Bet užsidirbti iš to, kad tiktai būtų didinamos kainos, tikrai būtų monkės biznis. Tai paprasčiausiai neperspektyvu. Nors ir būtų atneštos šiek tiek didesnės pajamos į biudžetą dividendų pavidalu, tačiau iš mokesčių, neabejoju, būtų gauta kur kas mažiau. Taip susidarytų nauji nuostoliai, naujos skylės biudžete, kurių nebepadengs tie dividendai.

– O priimtina premjero patarėjo Mykolo Majausko "Lietuvos geležinkeliams" pasiūlyta papildomų lėšų į biudžetą įnašo forma – įstatinio kapitalo mažinimas?

– Iš principo tai svarstytina. Juk iš kur atsiranda didelis valstybės įmonės kapitalas? Iš sukaupto pelno. Vadinasi, jeigu tie pinigai guli tiesiog nenaudojami, kodėl jų nesumokėjus į biudžetą?

Čia būtų klausimas kiekvienai valstybės įmonei – ar pas jas neguli maišas valstybės pinigų, kurio jos nenaudoja arba naudoja juos ne ten, kur reikia. Jeigu toks maišas yra, jis galėtų nubyrėti į biudžetą visos visuomenės labui. Atitinkamai sumažėtų įstatinis kapitalas, tačiau pinigai negulėtų tuščiai.

– Argi "Lietuvos geležinkeliai" turi per daug atliekamų pinigų?

– Pažiūrėkit į jų balansą, pamatysit.

– Sutiktumėte, kad valstybės įmonių vadovai neretai elgiasi kaip kokie karaliukai ir juos reikia statyti į vietą?

– Tokia bendra praktika Lietuvoje – valstybės įmonės yra pasidalytos partijų. Yra tokių šnekų, kad "Vilniaus vandenys" priklauso vienai partijai, "Lietuvos geležinkeliai" taip pat kažkuriai politinei jėgai simpatizuoja. Ir visos kitos įmonės priklauso vienai ar kitai politinei jėgai. Tos partijos lyg ir tampa tų įmonių bei jų vadovų "stogais".

Todėl premjeras kelia visiškai teisėtą klausimą, kad įmonių vadovai neretai elgiasi kaip kokie vadukai savo nuosavoje teritorijoje. Ir reikalingos priemonės, sprendimai, kurie padėtų efektyviau valdyti tas įmones, kad jos duotų naudą ne atskiroms partijoms, o visai visuomenei.

Beje, "Visuomis" būtų panaikinęs tokią praktiką. Jis iš partinių rankų būtų perėmęs valstybės įmonių kontrolę. Tačiau politikai apsisprendė jo bent kol kas nekurti.

– Jūs nuoširdžiai manote, kad "Visuomis" būtų tolimas nuo vadovavimo, paremto politiniais, partiniais interesais?

– Pagrindinė idėja buvo ta, kad į "Visuomio" valdybą būtų paskirti visiškai nepriklausomi vadybininkai, o politikai išvis neturėtų jokios įtakos. Ar tiems nepriklausomiems vadybininkams būtų daroma kokia nors politinė įtaka, aišku, tik gyvenimas parodytų. Tačiau kai "Visuomio" idėja išvis pamirštama, šis modelis nebus patikrintas.

Žinoma, visuomet galima kelti klausimą, ar turime šalyje 7–10 visiškai šventų žmonių, kurie yra visiškai atsiriboję nuo politikos? Sunku į jį atsakyti, kol pats gyvenimas to neįrodo.

Kas ką šantažavo ir kas kam grasino?

Diskusijos, ar valstybės valdomos įmonės duoda pakankamai naudos biudžetui, kilo po to, kai susikirto premjero patarėjas Mykolas Majauskas ir "Lietuvos geležinkelių" vadovas Stasys Dailydka.

M.Majauskas per pokalbį telefonu su S.Dailydka reikalavo, kad kitąmet ši įmonė į valstybės biudžetą pervestų papildomus šimtus milijonų litų. Pasak patarėjo, per šį pokalbį S.Dailydka pasakė, kad jauni žmonės kartais suklysta ir už tai būna skaudžiai nubausti.

Praėjus savaitei po šio pokalbio M.Majauskas kreipėsi į policiją su prašymu išsiaiškinti, kas lapkričio 24-osios vakarą į jo dukros vežimėlį, saugomą namo laiptinėje, įdėjo atlenkiamą peilį. M.Majauskas mano, kad jį taip siekiama įbauginti.

S.Dailydka pripažino, kad toks pokalbis su premjero patarėju buvo. Bet "Lietuvos geležinkelių" vadovas sakė buvęs šokiruotas M.Majausko elgesio ir jo įtarinėjimų. S.Dailydka teigė niekam niekada negrasinęs.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad jo patarėjas valstybės valdomoms įmonėms skambina gavęs jo pavedimą, o "Lietuvos geležinkelius" valdančios Susisiekimo ministerijos vadovas liberalas Eligijus Masiulis buvo nemaloniai nustebęs, kad tai daroma be jo žinios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių