ŽIV prevencijai vykdyti – narkotikų vartotojams teikiamos paslaugos

Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, trečdalis narkomanų ŽIV infekcija užsikrečia dalijantis ta pačia, užkrėsta narkotinių medžiagų švirkštimosi įranga.  Lietuvoje tai yra labiausiai paplitęs ŽIV perdavimo būdas – 70 proc. asmenų ŽIV užsikrėtė, neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas.

Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, dėl šios priežasties švirkščiamųjų narkotikų vartotojams turi būti teikiamos jiems skirtos paslaugos, kurios mažintų infekcinių ligų paplitimą, nusikalstamumą ir paskatintų juos gydytis.

Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras bei Jungtinių Tautų AIDS programa 2009 m. šalims parengė Techninį vadovą, kuriame yra aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.

Yra išskiriamos 9 svarbiausios ŽIV prevencijai skirtos priemonės: adatų ir švirkštų programos; farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais bei priklausomybės nuo kitų narkotinių medžiagų gydymas; ŽIV konsultavimas bei testavimas; antiretrovirusinė terapija; lytiškai plintančių infekcijų prevencija ir gydymas; prezervatyvų programos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei jų lytiniams partneriams; tikslinė informacija, mokymas bei komunikacija su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais ir jų lytiniais partneriais; virusinių hepatitų diagnostika, gydymas bei vakcinacija; tuberkuliozės prevencija, diagnostika ir gydymas.

Ribotus išteklius turinčioms šalims rekomenduojama taikyti bent 4 priemones iš 9 – t.y. adatų ir švirkštų programas, farmakoterapiją opiodiniais vaistiniais preparatais, ŽIV konsultavimą bei testavimą, antiretrovirusinę terapiją.

Siekiant sumažinti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamas sveikatos, socialines, ekonomines bei teisines pasekmes asmeniui ir visuomenei, Lietuvoje kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams keičiami švirkštai/adatos, suteikiama informacija, vykdomos konsultacijos ir pan. 2009 m. Lietuvoje veikė 12 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, tačiau šių paslaugų prieinamumas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dar yra ribotas. Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra 5-6 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių apie 50 proc. lankosi žemo slenksčio kabinetuose.

Farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais priklausomybės nuo opiodų gydymui 2004 m. taikė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio priklausomybės ligų centrai ir 7 psichikos sveikatos centrai. Pastaraisiais metais šių paslaugų prieinamumas didėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas – ne kiekvienas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas jam reikalingas paslaugas gali gauti savo gyvenamoje vietoje. Farmakoterapija opioidiniais preparatais šiuo metu taikoma 562 asmenims (2009 m. – 815).

Būtina pabrėžti, kad dažniausiai šios ypač didelės rizikos grupės asmenys patys nesidomi ir neieško pagalbos, kaip gauti socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl žalos mažinimo paslaugas turi teikti specialiai apmokyti specialistai jų susibūrimo vietose, kur galima lengviau pasiekti tokius asmenis.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams skirtų paslaugų ir farmakoterapijos tvarką nustato LR Sveikatos apsaugos ministerija.


Šiame straipsnyje: narkotikų vartojimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių