Visuomenė privalo būti atsakinga: saugodami save, saugome vienas kitą

Prieš porą dienų visuomenę sukrėtė beprasmė jaunuolio mirtis Vilniuje nuo meningokokinės infekcijos, su nerimu visa Lietuva stebi situaciją Palangoje, kur vėlei – tos pačios ligos atvejis. Visuomeninė iniciatyva „Saugok save“ ragina visuomenę prisiimti atsakomybę, pasirenkant priemones, kuriomis užkertamas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui.  

Šią skaudžią nelaimę, įvykusią Vilniuje, statistika pavers dar vienu sausu skaičiumi lentelės grafoje „Mirties atvejai dėl užkrečiamųjų ligų“. Tačiau tai rimtas signalas kiekvienam sąmoningam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę ne tik gydant, bet ir užkertant ligoms kelią. Tai galima pasiekti keliais būdais – profilaktiniais patikrinimais ir ligų prevencija. Jei pirmųjų naudą visuomenė dar supranta, visame pasaulyje pripažintai ligų prevencijos priemonei skiepams Lietuvoje vis dar skelbiama „raganų medžioklė“.

Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu atliktas TNS tyrimas „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ atskleidė, kad šiandien kaip panacėja nuo visų ligų visuomenėje „karaliauja“ sveika gyvensena. 9 iš 10 Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad užkrečiamųjų ligų prevencijai užtenka pasivaikščiojimų gryname ore, 8 iš 10 pasitiki liaudies medicina ir savigyda, 6 iš 10 neabejoja aštuonių valandų miego ir fizinio aktyvumo veiksmingumu. Tačiau sveika gyvensena – tik viena iš profilaktikos priemonių, o ne alternatyva prevencijai. Be to, toks gyvenimo būdas dažniausiai taip ir lieka daugelio siekiamybe, o ne realybe. 

Belieka apgailestauti, kad tokia imunoprofilaktikos priemonė kaip skiepai nuvertinama iki masažo lygio ir apauga mitais. Tyrimas parodė, kad jų prevencinį poveikį supranta vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų. O juk skiepai – moksliškai pagrįsta prevencijos priemonė, kuriai sukurti išsivysčiusios pasaulio valstybės skiria daug dėmesio ir lėšų. Medicinos mokslo tyrimų srities prioritetai aiškūs – profilaktika ir prevencija, nes tai naudingiausia kiekvieno individo ir visuomenės atžvilgiu.

Deja, Lietuvoje sveikatos profilaktikos ir prevencijos kultūra labai žema, o bendruomenės išprusimas sveikatos priežiūros klausimais nepakankamas, kad ateityje išvengtume tokių netekčių, kaip tai įvyko Vilniuje. Dauguma lietuvių neturi laiko net profilaktiniams apsilankymams pas gydytoją, reguliariai atlikti kraujo tyrimą. Viena veiksmingiausių priemonių, užkertanti kelią ligoms, – skiepai – apskritai tapo viena prietaringiausių temų. Tačiau gyvename ne tik laisvoje XXI a. šalyje, bet ir visuomenėje. Visuomenės teisė rinktis gydymo priemones šiandien neatsiejama nuo pareigos žinoti, kaip mūsų laisvas pasirinkimas gali paveikti kiekvieną mūsų, mūsų tėvus, vaikus, draugus, bendradarbius, kaimynus. 

Norėdami ateityje išvengti skaudžių užkrečiamųjų ligų pasekmių, turime keisti požiūrį ir savo elgseną. Nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių neapsaugos arbata su citrina ar grynas oras. Tik tuomet, kai kiekvienas suvoks savo atsakomybę, bus galima tikėtis mažiau mirčių nuo užkrečiamųjų ligų. Jei norime, kad visuomenė saugotų mus ir mūsų sveikatą, privalome jausti atsakomybę už save ir kiekvieną jos narį bei pasirinkti mokslu pagrįstas prevencijos priemones. 

Prieš porą dienų visuomenę sukrėtė beprasmė jaunuolio mirtis Vilniuje nuo meningokokinės infekcijos, su nerimu visa Lietuva stebi situaciją Palangoje, kur vėlei – tos pačios ligos atvejis. Visuomeninė iniciatyva „Saugok save“ ragina visuomenę prisiimti atsakomybę, pasirenkant priemones, kuriomis užkertamas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui.  

Šią skaudžią nelaimę, įvykusią Vilniuje, statistika pavers dar vienu sausu skaičiumi lentelės grafoje „Mirties atvejai dėl užkrečiamųjų ligų“. Tačiau tai rimtas signalas kiekvienam sąmoningam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę ne tik gydant, bet ir užkertant ligoms kelią. Tai galima pasiekti keliais būdais – profilaktiniais patikrinimais ir ligų prevencija. Jei pirmųjų naudą visuomenė dar supranta, visame pasaulyje pripažintai ligų prevencijos priemonei skiepams Lietuvoje vis dar skelbiama „raganų medžioklė“.

Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu atliktas TNS tyrimas „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ atskleidė, kad šiandien kaip panacėja nuo visų ligų visuomenėje „karaliauja“ sveika gyvensena. 9 iš 10 Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad užkrečiamųjų ligų prevencijai užtenka pasivaikščiojimų gryname ore, 8 iš 10 pasitiki liaudies medicina ir savigyda, 6 iš 10 neabejoja aštuonių valandų miego ir fizinio aktyvumo veiksmingumu. Tačiau sveika gyvensena – tik viena iš profilaktikos priemonių, o ne alternatyva prevencijai. Be to, toks gyvenimo būdas dažniausiai taip ir lieka daugelio siekiamybe, o ne realybe. 

Belieka apgailestauti, kad tokia imunoprofilaktikos priemonė kaip skiepai nuvertinama iki masažo lygio ir apauga mitais. Tyrimas parodė, kad jų prevencinį poveikį supranta vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų. O juk skiepai – moksliškai pagrįsta prevencijos priemonė, kuriai sukurti išsivysčiusios pasaulio valstybės skiria daug dėmesio ir lėšų. Medicinos mokslo tyrimų srities prioritetai aiškūs – profilaktika ir prevencija, nes tai naudingiausia kiekvieno individo ir visuomenės atžvilgiu.

Deja, Lietuvoje sveikatos profilaktikos ir prevencijos kultūra labai žema, o bendruomenės išprusimas sveikatos priežiūros klausimais nepakankamas, kad ateityje išvengtume tokių netekčių, kaip tai įvyko Vilniuje. Dauguma lietuvių neturi laiko net profilaktiniams apsilankymams pas gydytoją, reguliariai atlikti kraujo tyrimą. Viena veiksmingiausių priemonių, užkertanti kelią ligoms, – skiepai – apskritai tapo viena prietaringiausių temų. Tačiau gyvename ne tik laisvoje XXI a. šalyje, bet ir visuomenėje. Visuomenės teisė rinktis gydymo priemones šiandien neatsiejama nuo pareigos žinoti, kaip mūsų laisvas pasirinkimas gali paveikti kiekvieną mūsų, mūsų tėvus, vaikus, draugus, bendradarbius, kaimynus. 

Norėdami ateityje išvengti skaudžių užkrečiamųjų ligų pasekmių, turime keisti požiūrį ir savo elgseną. Nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių neapsaugos arbata su citrina ar grynas oras. Tik tuomet, kai kiekvienas suvoks savo atsakomybę, bus galima tikėtis mažiau mirčių nuo užkrečiamųjų ligų. Jei norime, kad visuomenė saugotų mus ir mūsų sveikatą, privalome jausti atsakomybę už save ir kiekvieną jos narį bei pasirinkti mokslu pagrįstas prevencijos priemones. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!
    Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!

    Nors seniau atostogos prie jūros daugiausia asocijuodavosi su vasaros sezonu, lietuviai vis dažniau pasilepinti saulės ir jūros teikiamais malonumais pasirenka žiemą. ...

  • Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?
    Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?

    Pasirodo, moterų pamėgta frazė „neturiu kuo apsirengti“ – nėra laužta iš piršto. OTTO surengta apklausa atskleidė, kad nors 82 proc. Lietuvos moterų spintose galima rasti iki 10 suknelių, jei rytoj būtų ypatinga proga,...

    4
  • Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu
    Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu

    Jei žiemos metu išsausėja veido oda, tinkama jos priežiūra gali padėti įveikti sudirgimus. Visgi norint užtikrinti ilgalaikę sveiką odos būklę, rekomenduojama ja rūpintis nuolatos. Kosmetologė Žaneta Lubianskienė pabrėžia, jog veido odo...

  • Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais
    Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais

    Praūžus griausmingam šventiniam laikotarpiui, neretam suvalgytas ar išgertas nuodėmes norisi kuo greičiau išvaryti iš organizmo. Deja, ne itin saikingo valgymo ar gėrimų vartojimo padariniai gali ilgam turėti įtakos tiek vid...

  • Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?
    Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?

    „Labai norėčiau prisiauginti blakstienas, bet girdėjau, kad tai kenkia akims. Norėčiau išgirsti specialistų nuomonę apie tai. Taip pat norėčiau žinoti, ar priaugintoms blakstienoms reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra“, &ndas...

    5
  • Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją
    Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją

    Žinomos menininkės Jūratės Rekevičiūtės nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji ne tik rengiasi tik jai vienai būdingu išskirtiniu stiliumi, bet ir tiesiog trykšte trykšta energija bei gyvenimo džiaugsmu. Nors grafikę kalbinome pači...

    7
  • Sportinių drabužių priežiūra: kaip išvengti klaidų?
    Sportinių drabužių priežiūra: kaip išvengti klaidų?

    Sportininkai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai žino – kokybiški sportui skirti drabužiai ne tik gerokai patuština kišenes, bet ir reikalauja ypatingos priežiūros. Net menkiausia klaida skalbiant ar džiovinant sportinius drabu...

  • V. Mičiulienė išbandė hialurono injekcijas: kartą paragavęs, negali sustoti
    V. Mičiulienė išbandė hialurono injekcijas: kartą paragavęs, negali sustoti

    Gero humoro jausmo nestokojanti aktorė, renginių vedėja ir humoristė Violeta Mičiulienė jau ne kartą įrodė esanti drąsi moteris. Prieš daugiau nei metus vienoje laidoje viešai susilažinusi, kad sulieknės, dabar moteris nėrė į dar d...

    5
  • Žiema – laikas pasirūpinti veido oda
    Žiema – laikas pasirūpinti veido oda

    Ar nepamiršote Naujųjų metų naktį pasižadėti darbų, siekių ir kasdienių rūpesčių sūkuryje šiemet daugiau dėmesio skirti tik sau? Jeigu taip, dar ne vėlu susigriebti, nes būtent žiema yra palankiausias metas iš esmės pasir...

    1
  • Kad šventės nepaliktų dėmių
    Kad šventės nepaliktų dėmių

    Vaišės, pokyliai, užkandžių stalai turi pavojingąją pusę. Puošnūs drabužiai, ilgai laukę savo valandos saugioje spintoje, per šventinį maratoną atsiduria didesnės rizikos zonoje –  jų taip ir tyko padažai, antpila...

Daugiau straipsnių