Vis daugiau lietuvių neužmiega

Rytais nesugebate atsibusti be žadintuvo? O galbūt miegate gerai, tačiau knarkiate taip, kad pabudinate šeimos narius?  Nors ramaus miego recepto nėra, tačiau miego sutrikimų negalima nuleisti juokais.

Lietuviai dažniausia skundžiasi nemiga ir kvėpavimo sutrikimais. „Kvėpavimo sutrikimai nakties miego metu pablogina bendrą organizmo būklę. Tai ypatingai aktualu žmonėms, kurie turi kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, serga širdies kraujagyslių ligomis ar turi galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, kadangi jie pablogina organizmo aprūpinimą deguonimi. Būtent dėl to sutrikimo dar pasunkėja tokio žmogaus būklė, - sako KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojas Audrius Alonderis.  Nemiga kenkia darbo našumui, veikia žmogaus nuotaiką ir blogina socialinį gyvenimą.

Knarkimas - viena baisiausių bėda aplinkiniams. „Knarkiantys žmonės sako: „Aš miegu gerai tik žmona vis skundžiasi, kad knarkiu. Taip, aš dieną mieguistas, o jeigu dar užvalgiau, tai iš vis turiu numigti. Užsnūstu susirinkimų metu, posėdžių metu, man reikia daug kavos, aš vairuoti negaliu, nes sustojus prie raudono mane ima snaudulys“, - apie pacientų bėdas pasakoja  Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė.

A. Alonderis pastebi, jog lietuviams reikia rūpintis miego aplinka: ramiam miegui būtinas patogumas.  „Kiekvienas žmogus komfortą supranta savaip. Vienam reikia tamsos - gal sunkesnių užuolaidų, kad per jas neprasimuštų jokia šviesa, kitam reikia idealios tylos, dar kitam šitie dalykai yra nebūtini. Bet patogi lova, komfortiška oro temperatūra ir pakankamai tyli, rami aplinka, man atrodo, trys tokie pagrindiniai dalykai, kurie turi būti norint turėti gerą aplinką miegui“, - dėstė pašnekovas.

Gydytojas pastebi, kad miego pozą  kiekvienas turi rinktis pagal savo individualius poreikius. Tad miegokite, kokia tik norite poza, svarbiausia, jog būtų patogu. A. Alonderis primena, kad žmonės, kurie serga širdies ligomis turėtų vengti gulėti ant kairio šono, o knarkėjas  neturėtų miegoti ant  nugaros, nes tada kvėpavimo sutrikimai gali dar labiau pablogėti.

R. Masaitienė nerekomenduoja prieš miegą gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti ar vartoti kofeino turinčius produktus. Šių ritualų turėtume atsisakyti likus trims keturioms valandoms prieš miegą.

Prieš miegą vertėtų atsisakyti ir dirginančių užsiėmimų: darbo su kompiuteriu ar televizoriaus žiūrėjimo. Šiuos pomėgius būtinai palikite už miegamojo durų. „Skaityti irgi nelabai rekomenduoju, nors kartais lengvas skaitalas padeda „atsijungti“ jautriems žmonėms. Labai gerai prieš miegą kokį ritualėlį susikurti, po dušu palysti ar kokį trečdalį stiklinės pieno, raminančios arbatos išgerti“, - pastebi pašnekovė.

Gydytoja R.Masaitienė sako, jog miego kokybei įtakos turi žmogaus fizinis aktyvumas bei miego rėžimo laikymasis. Svarbu, likus kelioms valandoms iki miego nesportuoti ir eiti gultis bei keltis tuo pačiu metu.

Ilgas budinimasis ir mieguistumas gali būti ligos pranašas. „Atsibudimas turėtų būti gana greitas. Keletą minučių galima sau duoti lovoje pasirąžyti, atsibusti ir tada keltis, bet nereikėtų tam skiri pusvalandžio“, - pastebi A. Alonderis.

„Jeigu dirbame ne per daug, protingai ilsimės, miegame ne mažiau kaip septynias aštuonias valandas (tokia miego trukmė yra rekomenduotina suaugusiam žmogui - daugiau nereikia, nes miegoti daugiau nei devynias su puse valandos yra lygiai taip pat blogai, kaip miegoti mažiau nei penkias valandas), tai paprastai to visiškai pakanka ir žmogus pats pabunda ryte, net žadintuvo jam nereikia. Ir jis jaučiasi žvalus ir budintis“, - pastebi R.Masaitienė.

Jeigu žmogus sunkiai užmiega, popietinis miegas neleidžia sėkmingai užmigti vakare. Tačiau jei žmogus jaučia, jog nusnūsti dieną būtina, tada keliolika minučių pailsėkite.

Jeigu žmogus negali atsibusti ir miega po keletą savaičių - tai greičiausia gretutinės patologijos požymis.  Kelias savaites trunkantis miegas gali būti susijęs su neurologinėmis, smegenų patologijos, smegenų navikų ligomis.

Užsitęsus nemigai mažėja žmogaus budrumas, sugebėjimas priimti greitus sprendimus, padidėja rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus. „Tyrimais įrodyta, kad iki 25 procentų auto įvykių yra sukeliami žmonių, kurie dieną buvo mieguisti. Yra įrodyta, kad nepamiegojus rizika susirgti nerimu, depresija yra žymiai didesnė. Vyresniems žmonės paūmėja lėtinės ligos - tiek širdies, tiek kraujagyslių. Iš kitos pusės, pačios lėtinės ligos gali būti nemigos priežastimi“, - pasakojo R.Masaitienė.


Šiame straipsnyje: nemigamiego sutrikimaiknarkimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių