Vaistų veiksmingumą nustato kraujo tyrimas

Ar šiuo metu rastume žmogų, kuris nėra gėręs aspirino? Vargu. Manau, kiekvienas iš mūsų rečiau ar dažniau, o kai kurie ir nuolatos, jį vartoja. Daugelis remiasi daugybe klinikinių tyrimų, įrodžiusių, kad jei rizikos grupei priklausantys pacientai vartotų šį preparatą, tai 25 proc. sumažėtų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų ir dėl to ištinkančių mirčių. Tačiau kraujo krešumą mažinantys vaistai veiksmingi ne kiekvienam.

Naudojama profilaktikai

Krešumą mažinantis gydymas taikomas esant padidėjusio krešumo būklėms, kurioms palankias sąlygas sudaro padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, stresas, imuniniai kompleksai, kraujagyslių vidinės sienelės pažeidimai, kraujagyslių susiaurėjimai, spazmai ar aterosklerotinės plokštelės plyšimai. Iš aktyvių trombocitų esant pažeistai vidinei kraujagyslės sienelei susiformuoja arterijų trombai.

Sergant širdies ir kraujagyslių liga, smegenų kraujagyslių ar periferinių arterijų ligomis, kraujagyslių užsikimšimas yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Todėl visiems pacientams, kuriems jau buvo užsikimšusios kraujagyslės arba jie priklauso tokiai rizikos grupei, skiriami kraujo krešumą mažinantys vaistai, tokie kaip aspirinas ar klopidogrelis. Žmonės juos vadina tiesiog kraują skystinančiais vaistais. Tačiau šios profilaktinės priemonės ne visada būna veiksmingos.

Grįžta pas medikus

Kaip pasakojo kardiologė Roma Kavaliauskienė, nemažai pacientų, nors ir tvarkingai vartojančių krešumą mažinančius vaistus, vis tiek pakartotinai grįžta į ligonines dėl vėl užsikimšusių kraujagyslių. Pastaraisiais metais atlikti klinikiniai tyrimai parodė, jog 20–40 proc. ligonių kraujo krešumą mažinantys vaistai arba visiškai neveikia, arba veikia nepakankamai. Gydymas vadinamąja dviguba krešumą mažinančių vaistų terapija net 20 proc. pacientų nenuslopino trombocitų aktyvumo. Pasak R.Kavaliauskienės, tam įtakos gali turėti genetiškai paveldėtas žmogaus atsparumas minėtiems vaistams arba nepakankamos vaistų dozės. Kardiologiniams ligoniams kraują skystinančių vaistų neveiksnumas dažnai sukelia sunkias komplikacijas: mirtį, ūminį miokardo infarktą ir pan.

Ypač svarbus krešumą mažinančių vaistų vaidmuo neurologiniams pacientams, patyrusiems smegenų insultą. Insulto priežastis gali būti nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju dėl trombų arba kraujo išsiliejimo į smegenis. Deja, būtent per silpnas krešumą mažinančio vaisto veikimas ar visiškas neveikimas leidžia toliau vystytis trombozei, o per stiprus poveikis padidina kraujavimo riziką.

Baiminasi kraujavimo

Kartais kraujo krešumą mažinančius vaistus pradėjusiems vartoti žmonėms ant kūno atsiranda savaiminių kraujosruvų. Taip dažnai nutinka, kai vartojami du tokio pobūdžio vaistai arba būna skirta pernelyg didelė dozė. Kiti pacientai nerimauja dėl galimo kraujavimo iš skrandžio, nes vartojant daug vaistų dažnai atsiranda opų ar žaizdelių skrandyje. Sunerimę pacientai, rekomendavus šeimos gydytojui arba savavališkai, nustoja vartoti paskirtus vaistus.

R.Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, kad pastarieji pacientai taip elgdamiesi dar labiau pablogina situaciją – jie dažnai sugrįžta į ligoninę dėl pakartotinai užsikimšusių kraujagyslių.

Gelbsti tyrimas

Kardiologė pasakojo, kad neseniai atsirado galimybė padėti tokiems pacientams – kraują skystinančių vaistų poveikį įvertinant trombocitų funkcijos tyrimu, kuris parodo trombocitų aktyvumą – kuo jis aukštesnis, tuo didesnė trombų susidarymo rizika. Trombocitų funkcijos tyrimo tikslas – nustatyti, ar pakankamai veikia konkreti krešumą mažinančio vaisto dozė, kaip ją koreguoti, o gal keisti kitu vaistu. Atlikus trombocitų reaktyvumo tyrimą ir parinkus tinkamus vaistus, galima išvengti infarkto, insulto, mirties dėl atkimštos širdies kraujagyslės bei į ją įvesto metalinio tinklelio pakartotino užsikimšimo trombu ar kitų, susijusių su pakartotina tromboze, komplikacijų.

Pasak R.Kavaliauskienės, šis tyrimas naudingas pacientams, turintiems problemų dėl visų kraujagyslių patologijų – smegenų, širdies, periferinių kraujagyslių galimo užsikimšimo ir vartojančių krešumą mažinančius vaistus. Papildomas tikslas išsitirti trombocitų funkciją gali būti ir siekis parinkti pačią mažiausią, tačiau pakankamai efektyvią aspirino dozę, stengiantis kuo labiau apsaugoti virškinimo sistemą. Tai leidžia įvertinti vaisto poveikį bei parinkti konkrečiam pacientui reikalingas vaistų dozes.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių