Sveikatą lemia ir išsilavinimas, ir pajamos

Tyrimai rodo, kad tokie socialiniai ir ekonominiai skirtumai, kaip išsilavinimas, darbas ir pajamos, daro įtaką gyventojų sveikatai visose Europos šalyse.

Kuo mažesnis socio-ekonominis lygis, tuo didesnis gyventojų grupės sergamumas. Pavyzdžiui, nutukimas, diabetas ir depresija yra labiau paplitęs tarp žemos kvalifikacijos asmenų nei tarp labai išsilavinusių asmenų Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Austrijoje.

„Socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas – vienas iš būdų gerinti sveikatą. Europoje švietimas, kaip socialinis veiksnys, yra svarbesnis nustatant gyvenimo trukmę, nei pilietybė arba šalis, kurioje mes gyvename“, – sakė Suomijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto profesorius Arpo Aromaa. Europos Bendrijos sveikatos rodiklių stebėsenos

2005 metais Lietuvos statistikos departamento atlikto mūsų šalies gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai patvirtina, kad socio-ekonominiai skirtumai lemia žmonių sveikatą. Pavyzdžiui, lėtinis nerimas ar depresija beveik du kartus dažniau buvo diagnozuota nebaigtą pradinį ir pradinį išsilavinimą turintiems asmenims negu turintiems vidurinį išsilavinimą.

2014 metais visoje Europos Sąjungoje planuojama atlikti gyventojų sveikatos tyrimą, kurio metu bus surinkta išsami informacija ir apie Lietuvos gyventojų sveikatą, ją lemiančius veiksnius. Gautus duomenis bus galima palyginti su kitomis Europos šalimis.



Šiame straipsnyje: sergamumasligos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių