Suaugusiųjų nuodėmės griauna vaikų gyvenimus

Pedofilijos aukų gyvenimas užprogramuotas nesėkmei, visagriaunančiam pykčiui ir įtarumui, kai visi aplink atrodo potencialūs skriaudikai. Specialistai įspėja - dangstant suaugusiųjų nuodėmes, griaunamas vaiko gyvenimas.

Pedofilais gimstama

Lietuvą sukrėtus pedofilijos skandalui, kai kurie jos kaltininkams negailėjo ir šiurkščių epitetų. Švelniausias jų - iškrypėlis. O gal ligonis?

Pasak seksologo Viktoro Šapurovo, pedofilija - liguistas seksualinis potraukis vaikams, tam tikra elgesio patologija.

Dėl seksualinio pasirinkimo sutrikimo suaugusiuosius traukia tik prie vaikų arba vos pradėjusių bręsti paauglių. Kai kuriuos pedofilus traukia ir berniukai, ir mergaitės. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko vyrams, rečiau - moterims.

Tačiau pedofilu galima vadinti tik tuos, kurie teikia pirmenybę lytiniams santykiams su vaikais. Mat kai kuriuos vyrus traukia ir moterys, ir vaikai, tačiau jie nepriskiriami prie pedofilų.

Pedofilais gimstama ar tampama? Seksologo teigimu, į šį klausimą kol kas neatsakyta. Bet 90 proc. šių sutrikimų yra įgimti. Tik nedidelis procentas tenka auklėjimo klaidoms, įvykiams ar išgyvenimams paauglystėje, kitų žmonių poveikiui.

"Potraukis prie vaikų ar ankstyvųjų paauglių susijęs su tuo, kad vyras užauga nevisiškai psichologiškai subrendęs. Dėl nepakankamo pasitikėjimo savimi jis negali užmegzti normalių santykių su moterimi. Arba jie nekelia tokio pasitenkinimo kaip su vaikais. Pastarieji traukia dėl savo bejėgiškumo", - aiškino V.Šapurovas.

Pasak seksologo, pedofilui galėtų padėti psichoanalizė, jei žmogus norėtų išsigydyti šį sutrikimą. Priešingu atveju gydymas nepadės. Bet gydytojo praktikoje tokių pacientų nepasitaikė.

Tvirkina ne tik svetimi

Dažniausiai seksualinę prievartą vaikai patiria artimoje aplinkoje: mažamečius tvirkina biologiniai tėvai, o paauglės tampa motinų sugyventinių seksualiniu objektu.

Tokią kraupią statistiką iš darbo praktikos pateikė Klaipėdos vaikų teisių gynimo tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.

Ji prisiminė vos mėnesio senumo vieną skaudesnių atvejų, kai tėvas prievartavo ir lytiškai santykiavo su vienuolikmete dukra. Tai jau antras šiais metais seksualinio išnaudojimo atvejis, pasiekęs tarnybą.

"Tokie įvykiai palieka labai gilų pėdsaką vaiko gyvenime, ypač kai seksualiai išnaudojami mažamečiai", - mano G.Aurylienė.

Tačiau net į viešumą iškilus pedofilijos ar seksualinės prievartos atvejams, ne visada pavyksta tai įrodyti. Paauglystės sulaukusios aukos linkusios apie tai nutylėti. Pasitaikė atvejis, kai šešerius metus biologinio tėvo tvirkinta dukra nepripažino šio fakto, nors įrodymų pakako.

Pažeidžia vertybių sistemą

Vaikų psichiatro Lino Slušnio nestebina, kad kai kurie tvirkinimo ar seksualinio išnaudojimo atvejai taip ir lieka paslaptis. Juos itin sunku išaiškinti.

"Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio problema. Prievarta ir netinkamas elgesys su vaiku vyksta tarp artimų žmonių, tad tokie atvejai labai dangstomi. Artimieji linkę apie tai nutylėti. Stabdo niuansas - o kas laukia netinkamai besielgiančio mano sūnaus, vyro?" - aiškino psichiatras.

Pasak L.Slušnio, taip elgdamiesi saugome suaugusiuosius, o ne vaikus, leisdami toliau juos žaloti. Dangstydami suaugusiųjų nuodėmes, leidžiame sugriauti vaiko gyvenimą.

"Pati žiauriausia tokios žalos pasekmė - autodestrukcija. Paauglystėje ji gali pasireikšti pykčiu, agresija, negatyviu elgesiu prieš kitus. Taip elgiamasi, jei vaikui nepadedama atgauti savo vertės pajautimo", - tikino pašnekovas.

Patyrusiam seksualinę prievartą vaikui užaugus gali kilti įvairių baimių, prieraišumo, pasitikėjimo kitais problema.

Vaikų psichiatro teigimu, nuo didesnės dalies vaikystėje prievartą patyrusių žmonių sėkmė gyvenime nusisuka dėl pažeistos vertybių sistemos.

"Vaikas nuo pat mažens neturi pasitikėjimo suaugusiuoju. Net užaugęs aplinkinius jis vertina kaip potencialius skriaudikus. Tai kelia pyktį. Net niekam neįvykus įsijungia savigyna", - pasakojo specialistas.

Motina tvirkino sūnų

Pasak L.Slušnio, kad ir kokia įsiaudrinusi bei jautri būtų visuomenė pedofilų atžvilgiu, ne visos aukos linkusios apie tai kalbėti. Jas stabdo viešumas ir baimė išjudinti prisiminimus.

Tokius faktus linkstama nustumti į atminties užribį, nei prabilti. Kartais tai pasiteisina. Auka pati pamiršta apie prievartą. Kol skaudus faktas nesmogia netikėčiausiu gyvenimo momentu.

Psichiatras prisiminė pacientą, kurį nuo mažens tvirkino motina. Apie tai vaikinas suprato tik nusprendęs pirmą kartą intymiai suartėti su mylima mergina. "Kaip jai paaiškinti, kad lytiniai santykiai man nėra naujiena?" - nuo netikėtai kilusios minties išsirutuliojo skaudžių įvykių grandinė. Tai, kas vaikystėje atrodė natūralu, subrendus tapo problema.

L.Slušnys paaiškino, kad vaikai nesuvokia kai kurių suaugusiųjų veiksmų ir priima tai kaip žaidimą.

"Kaip prievarta atsiliepia tolimesniame gyvenime? Kenkia. Tas jausmas glūdi kaip tamsus kamuolys, nuo kurio atskyla mažomis dalelėmis ir vis kur nors pataiko - nepasitikima savimi, nesirezga asmeniniai santykiai, neadekvačiai reaguojama į atsitiktinius pajuokavimus. Žmogus nė pats nesupranta, kad tai susiję su jo praeitimi", - pasakojo L.Slušnys.