Specialistai: nešvariausias vanduo – šuliniuose

Ekspertai sako, kad Lietuvoje vandentiekio tiekiamas geriamasis vanduo yra geras ir saugus. Tačiau teigiama, kad kai kuriuose rajonuose vandenyje aptinkama per daug geležies, amonio ir fluoro. Norėdami gerti švaresnį vandenį, kai kurie žmonės naudoja šaltinių vandenį, tačiau, anot ekspertų, nėra garantijos, kad jis pakankamai kokybiškas. Specialistai perspėja atkreipti dėmesį į šulinių vandens taršą – 40 proc. šiais metais tirtų šulinių vanduo neatitinka kokybės reikalavimų.

Šaltinių vanduo švarus?

Prie Kurtuvėnų regioniniame parke esančio Svilės šaltinio dažnai buriuojasi žmonės. Jie į dideles plastikines talpas semiasi vandenį ir nešasi jį į savo automobilius. Žmonės, atvykę iš aplinkinių rajonų, šiuo iš žemės trykštančiu vandeniu ne tik prausiasi, bet jį ir geria. Ant lieptelio sutikta moteris pasakoja, kad šį vandenį naudoja jau ketvirti metai. Anot jos, vanduo yra švarus ir sveikas bei gali ilgai stovėti plastmasinėje taroje. Moteris pasakoja, kad vandentiekio vandens ji nebegeria – jai jis atrodo neskanus.

Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas Vidmantas Lopeta patvirtina, kad prie Svilės šaltinio atvažiuoja daug žmonių, ypač savaitgaliais.

„Žmonės, kurie tą vandenį semia, sako, kad jų [vandentiekio] vanduo turi daug geležies arba turi daug nitratų. O šitas [Svilės šaltinio] vanduo gali stovėti mėnesį ar du mėnesius ir nepraranda savo skonio. Jis gerų savybių nepraranda stovėdamas ilgą laiką, ir žmonės, kurie jį vežasi, atsiveža penkių litrų indus ir prisipila po maždaug trisdešimt tokių indų mėnesiui ar net kartais dviem mėnesiams“, – pasakoja ekologas.

Anot jo, šio šaltinio vandenyje nėra amonio ir nitratų, o geležies – tik pėdsakai. Tačiau V.Lopeta neslepia, kad Svilės šaltinio vandens tyrimai buvo daryti labai seniai – dar 1990 metais.

„Tas vanduo yra švarus, bet kadangi praėjo daug laiko, tai būtų reikalingi tokie papildomi tyrimai, nes savybės gali būti kažkiek pasikeitusios“, – mano Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis ekologas.

Snieguolė Ščeponavičienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja, sako, kad šaltinių vandenį gerti galima, tačiau garantijos, kad tas vanduo švarus, nėra.

„Iš vienos pusės, [šaltinių] vanduo yra nechloruojamas. Tai, kad jis yra iš gamtos, iš žemės, žmonėms asocijuojasi su sveikata. Aš galvoju, kad jei jį gerdamas žmogus gerai jaučiasi, tai gal tegul jis jį ir geria. Bet kažkokių mokslinių ar kontrolės tyrimų nebuvo, kad pasakytume, jog tas vanduo yra geresnis už vandentiekio vandenį.

Kadangi jo kokybė nėra kontroliuojama, o besikeičiantys metų laikai, pertvarkymai toje teritorijoje gali daryti įtaką vandens kokybei. Todėl manyčiau, jog tai nėra labai patikima vieta, iš kurios reikėtų rekomenduoti gerti tą vandenį“, – LRT.lt sakė S.Ščeponavičienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Keniausytė sako, kad tarnyba šaltinių vandens netiria, nebent tyrimus užsako patys gyventojai.

„Nes tai yra ne viešai tiekiamas vanduo“, – paaiškina specialistė.

Šulinių vandens tyrimai dažnai nedžiugina

S. Ščeponavičienė tvirtina, kad Lietuvoje apie 25–30 proc. gyventojų naudoja šulinių vandenį, tačiau specialistė sako, kad vandens kokybė dažnai nėra gera.

„2010 metais buvo atrinkti 1222 šulinių geriamo vandens valstybiniai mėginiai. Iš jų beveik 60 proc. neatitiko reikalavimų. Buvo nustatyta ir cheminė, ir mikrobiologinė tarša. 2011 metais irgi panaši situacija: atliktas 631 tyrimas, 45 proc. tirtų mėginių neatitiko reikalavimų. Šių metų pirmą pusmetį situacija irgi nelabai kinta: ištirta 229 mėginiai, beveik 40 proc. neatitiko reikalavimų“, – pateikia duomenis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, šulinių vandenyje dažnai reikalavimų neatitinka nitritų ir nitratų kiekis.

„Nitritai ir nitratai atsiranda iš žmogaus ūkinės veiklos, kai netvarkingai sandėliuojamas gyvulių mėšlas, ir būtent tie likučiai gali patekti į vandenį. Ir kas yra blogiausia, kad nitratų ir nitritų vandenyje nepajusi: nei spalva nesikeičia, nei skonis. Negali nei išvirinti, nei prafiltruoti. Ypatingai tai pavojinga nėščioms moterims ar mažiems kūdikiams iki 3 mėnesių“, – tikina S.Ščeponavičienė.

Ji pataria žmonėms, ūkyje naudojantiems trąšas, pasitikrinti šulinių vandens kokybę, sutvarkyti pačius šulinius, kad jie būtų sandarūs, apibetonuoti.

Tačiau I.Keniausytė įžvelgia teigiamas tendencijas. Ji sako, kad pastaruoju metu vandens kokybė šuliniuose pagerėjo.

„Manome, kad šulinių situacija pagerėjo vien dėl to, kad pagerėjo žmonių supratimas apie aplinkos tvarkymą. Iš tikrųjų tai turi didelę įtaką“, – teigia I.Keniausytė.

Vandentiekio vanduo Lietuvoje – kokybiškas

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė tvirtina, kad reikia pasidžiaugti, jog Lietuvoje geriamas vanduo yra kokybiškas, geras ir saugus vartoti.

Anot jos, vandens kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Galima sakyti, kad [vandens kokybę] apsprendžia ir gamtinės, ir geologinės sąlygos – kaip jis susiformavo, taip pat kaip geriamasis vanduo yra paruošiamas, nuo paties vandentiekio skirstomojo tinklo, nuo to, kokia yra tinklų būklė pastato viduje ir visoje teritorijoje. Vandens kokybė gali nukentėti, jeigu yra mažas vandens tekėjimo greitis ar jis netolygus. Ar vyksta remonto darbai, kurie gali sutrikdyti tolygų vandens tekėjimą. Kadangi daugelyje vietovių yra seni vamzdynai, tai nuo to irgi gali pasikeisti kokybė, nes kai vanduo teka su pertrūkiais, nuo sienelių susidariusios dalelės gali patekti į patį vandenį“, – teigia S.Ščeponavičienė.

Specialistė pažymi, kad tik atskiruose rajonuose vandenyje esanti geležis viršija indikatorinę normą.

„Tai nėra su sveikata siejamas rodiklis, bet tiesiog matosi, kad pakinta vandens spalva, jis yra rusvas, ir dėl to gali nukentėti įrenginiai, skalbimo mašinos, indaplovės. Amonis kai kur Lietuvoje yra problema, fluoras – Šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Bet bendrai Lietuvoje yra geras geriamasis vanduo“, – tvirtina S.Ščeponavičienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vanduo

vanduo portretas
visais laikais zmones gere vandeni is sulniu buvo svarus,bet tas pats vanduo kai jau ne per skaitliukus bega,tai ji stampa nesvarus,lik apskaiciuotas vanduo ne is suolniu siubiamas.

taigi

taigi portretas
ir man atrodo, kad skaitliukas cia svaros simbolis... :)))

KLAIPĖDIETĖ

KLAIPĖDIETĖ portretas
Gal galima sužinoti kur patikrinti šulinio vandenį,ačiū
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Fashion Week Klaipėda“: apie pranokusius lūkesčius ir ambicingus planus
    „Fashion Week Klaipėda“: apie pranokusius lūkesčius ir ambicingus planus

    Savaitgalį Mados savaitę Klaipėdoje vainikavo didysis madų šou, kuriame savo kolekcijas pristatė dvylika dizainerių iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos. ...

  • Kostiumas – šio sezono topas: kas šiuo metu „ant bangos“?
    Kostiumas – šio sezono topas: kas šiuo metu „ant bangos“?

    Yra sakančių, kad kostiumas – universalus drabužis, kurį gali dėvėti bet kas, bet kur ir bet kada. Dizaineriai vienbalsiai pritaria: kostiumas – moters garderobo pagrindas, o šį sezoną dar ir aktualiausia mados tendencija. ...

  • Vizažistės siekis – įkvėpti brandžias moteris
    Vizažistės siekis – įkvėpti brandžias moteris

    Brandus amžius moteriai – ne kliūtis atrodyti žaviai ir jaunatviškai, teigia vizažistė Kristina Kaziulienė. Kelerius metus svetur pragyvenusi klaipėdietė prisipažįsta, jog kol kas užsienietes ir savo kraštietes lygina ne pastar...

  • Mažylių plaukai: nuo priežiūros iki mados
    Mažylių plaukai: nuo priežiūros iki mados

    Plaukai – žmogaus puošmena, todėl visi tėveliai nori, kad vaikučių plaukai būtų gražūs, stiprūs, vešlūs. "Didžiausia gražių ir sveikų plaukų paslaptis – tinkamos priemonės ir teisingi, dar vaikystėje suformuoti ...

  • Grimas – tai menas be taisyklių
    Grimas – tai menas be taisyklių

    Parodoje "Grožis 2018" išrinkti geriausi vizažo ir grimo meistrai. Devyniems dalyviams buvo pateikta užduotis sukurti ateities makiažą ir jį pristatyti komisijai. Komisija vertino dalyvių išradingumą, meninę raišką, sti...

  • Balzamas „Adiuto“ – greita ir efektyvi pagalba
    Balzamas „Adiuto“ – greita ir efektyvi pagalba

    Kasdienybėje sunku išvengti sumušimų, nudegimų, patempimų, nugaros, kaulų ar sąnarių skausmo. Puiku, kai po ranka guli priemonė, galinti greitai padėti užmiršti šias bėdas. Tokią naujovę – masažinį balzamą &quo...

  • „Grožis 2018“ šturmuoja Klaipėdą
    „Grožis 2018“ šturmuoja Klaipėdą

    Klaipėdos "Švyturio" arenoje – apgultis. Šį savaitgalį čia vyksta tarptautinė grožio industrijos paroda "Grožis 2018" bei stiliaus ir mados paroda "Stiliuz 2018", kurios į vieną vietą sutelkė daugyb...

  • Klaipėdoje įsibėgėjo grožio savaitė
    Klaipėdoje įsibėgėjo grožio savaitė

    Septintus metus rengiamas mados festivalis išaugo, įgijo naują pavadinimą, kitą veidą ir kelia naujus iššūkius surengti Klaipėdoje didelę mados savaitę, kuri kada nors taps tokiu renginiu, kokie vyksta didžiuosiuose pasaulio mies...

  • Makiažo tendencijos pagal M. Daikerytę: kaip dažysimės šaltąjį sezoną?
    Makiažo tendencijos pagal M. Daikerytę: kaip dažysimės šaltąjį sezoną?

    Kiekvienais metais šaltąjį sezoną pasitinkame ne tik su tamsiais drabužiais, be ir su tamsesniais spalvų tonais mūsų kosmetinėje. Tačiau anot Militos Daikerytės, šį kartą rudens-žiemos makiažo tendencijos kitokios – neskubėki...

  • Aktorė A. Lukaitė tapo šukuosenų modeliu: plaukai yra svarbiausias aksesuaras
    Aktorė A. Lukaitė tapo šukuosenų modeliu: plaukai yra svarbiausias aksesuaras

    „Mano plaukai yra mano didžioji meilė ir bene svarbiausias aksesuaras, kurį galiu pateikti taip, kaip tą dieną man norisi“, – šypsodamasi sako dainininkė ir aktorė Austėja Lukaitė, šiuo metu besifilmuojanti televizijos ...

Daugiau straipsnių