Pinigai vaikų sanatoriniam gydymui – į stalčius

Lietuvoje vaikų sanatorinio gydymo srityje susiklostė sunkiai suprantama situacija. Tėvai skundžiasi, kad gydytojai nelinkę ligotų vaikų siųsti į sanatorijas. O jų darbuotojai dejuoja, kad sanatorijos stovi pustuštės ir nebesuduria galo su galu.

Tuo tarpu ligonių kasos tikina, kad lėšų vaikų sanatoriniam gydymui skiriama pakankamai, siuntimams kvotų nėra. Gydymo įstaigos tai patvirtina ir dar paaiškina, kad pinigų gaunama netgi daugiau, nei yra ligotų vaikų, kuriuos būtų galima siųsti į sanatorijas.

„Problema – ne pinigų trūkumas ar kvotos, o indikacijos, kurioms esant galima duoti siuntimą į sanatoriją. Susirgimo diagnozė turi būti Sveikatos apsaugos ministro patvirtiname ligų, kurių atvejų leidžiama siųsti tokiam gydymui, sąraše“, – Sekundei“ sakė Panevėžio konsultacijų poliklinikos vadovė Ramunė Paliokaitė.

Jos teigimu, visi vaikai, kuriems pagal įstatymą priklauso sanatorinis gydymas ir jų tėvai pageidauja siuntimų į sanatoriją, juos gauna.

Tą patį tvirtino ir Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Violeta Šimėnienė. Pasak jos, poliklinika netgi neišnaudojo visų šių metų pirmajam ketvirčiui skirtų lėšų vaikų sanatoriniam gydymui.

Medikai neneigia, kad egzistuoja orientacinės kvotos, tačiau aiškina, kad jas išnaudoję prireikus galėtų kreiptis į ligonių kasas dėl papildomų kelialapių vaikams. Iki šiol minėtoms gydymo įstaigoms to daryti neprireikė – jos net neišnaudojo turimų pinigų vaikų sanatoriniam gydymui.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas patikino, kad pinigų vaikų reabilitacijai pakanka. Jo teigimu, tiems, kuriems sanatorinis gydymas priklauso, nėra jokių kliūčių gydytis sanatorijose ar kitose jiems skirtose reabilitacijos įstaigose.

„Kiekvienu atveju gydytojai turi informuoti tėvus apie vaikui priklausantį sanatorinį gydymą“, – kalbėjo jis.

Kodėl neišnaudojamos vaikų reabilitacijai skirtos lėšos, neaišku ne tik tėvams, sanatorijoms, bet ir Seimo nariams.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas viešai stebėjosi Lietuvoje vykstančiais stebuklais, kai pinigų užtenka, bet yra problema, kam juos atiduoti.

Rankas suriša įstatymas

Nuo gimimo neįgalų sūnų auginanti panevėžietė Aušra Stančikienė sako, kad jos vaikas visada gauna kelialapį į sanatoriją.

„Žinau, kas jam priklauso. Be to, esu įžūli ir nebijau medikų paprašyti“, – kalbėjo labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja.

Moteris tvirtino ne iš vienų neįgalių vaikų tėvų girdėjusi, kad gydytojai labai nenori duoti siuntimo į sanatoriją. A.Stančikienė tokiems tėvams pataria eiti į ligonių kasas ir išsiaiškinti.

„Yra žmonių, kurie apskritai nežino, kad jų vaikai turi teisę gydytis sanatorijose. Jeigu gydytojai jų neinformuoja, iš kur jiems žinoti“, – kaip vieną iš galimų priežasčių, kodėl tuštėja sanatorijos, kai valstybė lyg ir skiria pakankamai pinigų, nurodė pašnekovė.

A.Stančikienės nuomone, vertėtų peržiūrėti ir ligų bei būklių (indikacijų) sąrašą, kurioms esant vaikai gali būti siunčiami į sanatorijas.

Iš esmės tam pritaria ir gydytojai. Jų tikinimu, rankas suriša būtent nustatytas indikacijų sąrašas.

„Tėvams dažnai sunku suprasti, kad mes privalome griežtai jo paisyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sunkiai plaučių uždegimu sirgo žiemą, tai mes jį į sanatoriją galime siųsti tuoj pat, kai išgydome, o ne vasarą, kaip dažnai pageidauja tėvai“, – aiškino R.Paliokaitė.

Konsultacijų poliklinikos vadovė teigė, kad tėvai šaltuoju metu laiku per mokslo metus labai nenoriai vaikams ima kelialapius į sanatorijas.

V.Šimėnienė sakė, kad taip elgiasi ir Panevėžio miesto poliklinikos mažųjų pacientų tėvai.

Bendrosios praktikos skyriaus vedėja teigė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį įstaiga nepanaudojo visų kelialapių.

Pavyzdžiui, sveikatą grąžinamajam gydymui galėjo siųsti 23 vaikus, nusiuntė tik 17.Antrinio lygio reabilitacijai turėjo 10 vietų, pasiuntė tik du vaikus.

Mažų vaikų tėvai medikams neretai guodžiasi, kas darbdaviai nesudaro sąlygų jiems slaugyti atžalos sanatorijose. Žmonės bijo prarasti darbą ir dėl uždarbio priversti aukoti vaikų sveikatą.

Moksleivių tėvai nuogąstauja, kad nukentės vaikų mokslai.

V.Šimėnienės teigimu, vasarą situacija gerokai pasikeičia. Ypač populiarios tampa sanatorijos pajūryje.

Sutaupo daug pinigų

Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į sanatorijas nusiųsta 154 vaikai, pernai per tą patį laikotarpį – 180 vaikų.

Nors skirtumas nedidelis, pinigų mažiesiems ligoniams gydyti šiemet išleista beveik 100 tūkstančių litų mažiau. Pernai – 273 tūkstančiai, šiemet – 180 tūkstančių litų.

Kelialapis vienam vaikui praėjusiais metais vidutiniškai kainavo 1520 Lt, šiemet – 1170 Lt.

Pasak J.Narbuto, taip atsitiko sumažėjus gydymo įkainiams. Taigi valstybė sutaupė, bet sanatorijos patyrė smūgį. Kritus gydymo įkainiui ir dar sumažėjus pacientų, jos susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais.

Valstybinė ligonių kasa, aiškindama, kodėl neišnaudojamos visos vaikų sanatoriniam gydymui numatytos lėšos, teigia, kad tai lėmė kelios priežastys. Esą medicininės reabilitacijos paslaugos vaikui buvo suteiktos jam gulint stacionare, tėvai dėl įvairių aplinkybių atsisakė siūlomos reabilitacijos sanatorijoje.

Kaip viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais tuštėja sanatorijos, nurodoma ir tai, kas mažėja vaikų.

Pateikė pasiūlymus ministerijai

Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo panaikinti gydymo įstaigoms numatytas kvotas vaikų siuntimui į sanatorijas. Taip pat siūloma padidinti vaikų sveikatą grąžinančio gydymo lovadienio įkainius.

Sveikatos reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad, nors 20 procentų visų ligonių reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui numatytų lėšų turi būti skirta vaikams, teritorinių ligonių kasų sutartyse prioritetai numatyti suaugusiesiems būdingoms ligoms gydyti.

Pavyzdžiui, prioritetai skiriami ambulatorinei reabilitacijai, širdies ir kraujagyslių, atraminio ir judamojo aparato, centrinės nervų sistemos ligomis sergantiesiems. Tokios ligos vaikams pasitaiko retai.

Prioritetuose pasigesta tokių vaikams būdingų ligų, kaip įgimtos nervų sistemos bei atraminio ir judamojo aparato ligos deformacijos, vaikų cerebrinis paralyžius.


Šiame straipsnyje: sanatorijavaikas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Drabužiai, sukėlę daugiausiai triukšmo mados istorijoje
    Drabužiai, sukėlę daugiausiai triukšmo mados istorijoje

    Nuo mini sijonėlių iki vyrų su sijonais – dauguma mados tendencijų, vos tik pristatytos ant podiumų, sukėlė tikrą skandalą. Paryžiuje, Taikomosios dailės muziejuje, šiuo metu veikia paroda, skirta mados istorijoje daugiausia triuk&scaro...

  • Ar esate stilingi? Pasitikrinkite!
    Ar esate stilingi? Pasitikrinkite!

    Dizainerė Agnė Kuzmickaitė kartu su Kauno „Akropoliu“ pristatė stiliaus testą – specialiame internetiniame puslapyje lietuviai kviečiami pasitikrinti žinias ir įvertinti savo stiliaus pojūtį. Projekto metu surinkti duomenys leis &bd...

  • Menininkės kviečia pasvajoti, kokia galėtų būti ateities mada
    Menininkės kviečia pasvajoti, kokia galėtų būti ateities mada

    Vilniaus dailės akademijos Tekstilės ir Kostiumo dizaino profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė kviečia į parodą „Lengvai 2“. ...

    1
  • Milano mados savaitėje ‒ rožinės protesto kepuraitės
    Milano mados savaitėje ‒ rožinės protesto kepuraitės

    Italų mados dizainerė Angela Missoni (Andžela Misoni) perkėlė politinę kovą į Milano mados savaitę, kur pristatė savo 2017 metų rudens-žiemos kolekcija. Jos pristatymo metu modeliai dėvėjo rožines megztas kovos už moterų teises simboliu tapusi...

    3
  • Sulieknėjusi I. Norkutė-Žvinienė pasijaunino botulino injekcijomis
    Sulieknėjusi I. Norkutė-Žvinienė pasijaunino botulino injekcijomis

    Daugiau nei prieš pusmetį drastiškai sulieknėjusios žinomos aktorės Ingos Norkutės-Žvinienės išvaizda žiniasklaidoje aptarinėjama iki šiol. Itin pasikeitusi garsi moteris ryžosi dar patobulinti savo išvaizdą ir pra...

    13
  • Trys skirtingi įvaizdžiai stilingam pavasariui
    Trys skirtingi įvaizdžiai stilingam pavasariui

    Šį pavasarį mados viršūnėje karaliaus netradicinės formos, metalo atspalviai ir įdomūs medžiagų raštai. Kartu su šiltuoju sezonu mada pražys įvairiausiomis spalvomis – nuo smaragdinės žalios, ryškios koralo...

    3
  • Grimuotoja apie darbą televizijoje: kai pasensiu, rašysiu memuarus
    Grimuotoja apie darbą televizijoje: kai pasensiu, rašysiu memuarus

    Dar anksčiau nei tiesioginės laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai į darbą skuba juos laidai ruošiančios LRT televizijos grimuotojos. Jau 28 metus nacionalinio transliuotojo slenkstį kasryt minanti Jolanta Jurkevičienė teigia, kad, ...

  • Londone – princesės Dianos drabužių paroda
    Londone – princesės Dianos drabužių paroda

    Minint britų princesės Dianos žūties dvidešimtmetį visuomenei nuo penktadienio bus pristatytos jos žėrinčios suknios, elegantiški kostiumėliai ir paprastos trumpos suknelės – apdarai, kurie tuo metu traukė daugelio dėmesį, dikt...

    2
  • Kojinių mada: kokias klaidas daro vyrai?
    Kojinių mada: kokias klaidas daro vyrai?

    Stilingai ir tvarkingai norintys atrodyti vyrai turi labiau kreipti dėmesį į tai, kaip reikia derinti kojines prie kelnių, sako stiliaus ekspertai. Pasak vyrų stiliaus konsultanto Algirdo Griciaus, vyrauja kelios pagrindinės vyriškų kojinių mado...

  • Modelis G. Matelytė: pradėjau keistis nuo nosies operacijos
    Modelis G. Matelytė: pradėjau keistis nuo nosies operacijos

    Vieną rytą modelis Gabrielė Matelytė nusprendė, kad norint kažką keisti gyvenime, reikia pradėti nuo savęs. "Pradėjau nuo plastinės nosies operacijos", – juokėsi 22 metų moteris. ...

    1
Daugiau straipsnių