Pacientai skundžiasi kompensuojamais protezais

Valstybės kompensuojamus protezus nešiojantys žmonės sako, kad jie yra „iš bėdos“, nes įsigyti kokybiškesnių jie neturi už ką.

„Visą laiką turiu žiūrėti, gal kas ne taip. Jie tai pasmunka, tai pasikreipia, tai vienas žemiau, o kitas aukščiau“, – pasakojo krūtų protezus nešiojanti Liolė.

Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacija ginasi, kad protezas yra protezas ir kol kas pasaulyje nėra technologijos, kuri leistų sukurti lygiavertį pakaitalą pašalintai galūnei.

Vieno krūties pilną amputaciją, o kitos dalinę patyrusi Liolė sako, kad nors jai valstybės finansuojami protezai skiriami 1 metams, tiek laiko jie neišlaiko.

„Galiu pasakyti, kad jie yra nekokybiški. Išsileidžia ir pradeda tepti liemenuką. Geresnių pati įsigyti negaliu sau leisti dėl finansinių problemų.

Visą laiką turiu žiūrėti, gal kas ne taip. Tai pasmunka, tai pasikreipia, tai vienas žemiau, kitas aukščiau“, – pasakojo moteris.

Panevėžio moterų, sergančių krūties ligomis bendrijos „Atgaja“ vadovė Irena Sabaliauskienė atvirauja, jog jos globojamos moterys „susitaikė su realybe tokia, kokią turi“ – neišgalėdamos įsigyti tinkamesnių krūtų protezų už kompensuojamus valstybės jos šiuos gaminasi pačios.

„Jeigu nori to eilinio, to paprasto liemenuko su dėkliukais (krūties protezo – lrt.lt) – taip, tau jį išrašo. Bet jeigu tu nori to kokybiškesnio, pavyzdžiui, silikoninio – reikia mokėti pačiai, ligonių kasos neapmoka.

Tie paprastesni tikrai nėra kasdienai patogūs nešioti, iš bėdos, kaip sako moterys. Mūsų bendrijoje pagrinde pensinio amžiaus moterys, jos susitaiko su realybe tokia, kokią turi, dažnai pačios siuvasi. Dedasi maišiuką, į kurį pilasi sėmenis ar grikių lukštus“, – pasakojo pašnekovė.

Neįgaliųjų sporto klubo „Draugystė“ pirmininkė Janina Povilaitytė pastebėjo, jog daugumai neįgaliųjų apie šią problemą pernelyg skaudu kalbėti.

„Protezai yra duodami, bet realiai ar jie tinka ir ką daryti, kaip gyventi, jeigu jie netinka? Netgi yra tokių atvejų, kada žmogus turi papildomų traumų dėl to, kad jam amputavus koją blogai pritaikė protezą. Visi žinome, kad Lietuvoje niekas neprisiima tokios atsakomybės. Tėra vienetai, kurie sugeba kažką iš gydytojo prisiteisti. Situacija yra klaiki“, – sakė J. Povilaitytė.

„Technikas nežino, kokios tau kojos reikia – tik tu pats“

Kojų protezus turinti Žmonių su fizine negalia sporto klubo „Feniksas“ prezidentė Marina Krasnopiorova ironizuoja, kad yra žmonių, kurie vaikščioja su protezu, tačiau nesupranta, kokio jo būtent jiems reikia ir kaip toks turėtų būti padarytas.

„Taip negali būti. Reikia viską pačiam žinoti. Aš žinau, kokios man reikia kojos ir aš turiu reikalauti tokios kojos, nes man su ja reikės vaikščioti. Technikas nežino. Jis protezą gali tik pagal technologiją surinkti.

Žinodamas ko tau reikia ir kaip tavo protezas turėtų būti pagamintas, galėsi paaiškinti technikui ir tada nebus jokių problemų vaikščioti su juo. Technikas negali pajausti, kaip tu jautiesi. Jeigu jis mane pasodins ant jų ir man vis tiek ten trins, ten trins, o ten bus aštru – aš negalėsiu vaikščioti. Aš turiu jam pasakyti: „Va čia nuimk, va šitą padaryk taip, šitą taip“, – kalbėjo protezus pati susiremontuoti gebanti M. Krasnopiorova.

Pašnekovė perspėjo, jog niekada nereikia skubėti pasirašyti protezo gavimo dokumentų.

„Galbūt jie nori greičiau padaryti protezą, greičiau gauti pinigus... Pasirašysi, kad gavai protezą ir viskas, technikai neatsako. Todėl reikia galvoti, nepasirašyti tol, kol nebus viskas tvarkoje, reikia, kad protezą pagamintų taip, kad galėtum vaikščioti“, – kalbėjo protezus pati susiremontuoti gebanti M. Krasnopiorova.

„Neįmanoma gauti lygiaverčio pakaitalo pašalintai kūno daliai“

Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, Tarptautinio standartizacijos komiteto teisinės pagalbos priemonės asmenims su negalia ekspertas prie Švedijos neįgaliųjų instituto Algimantas Astrauskas lrt.lt teigė, jog žmogus, kuriam amputuota galūnė, visada tikisi gauti jai lygiavertį pakaitalą. Tačiau pasaulyje, anot pašnekovo, kol kas nėra sukurta tokia technologija, kuri leistų sukurti tokį protezą, kuris būtų lygiavertis amputuotai galūnei ar kuriai kitai kūno daliai.

A. Astrauskas pažymėjo, jog Lietuvos ortopedijos įmonės šiai dienai gamina rankų ir kojų protezus iš tokių pačių medžiagų ir pagal tas pačias technologijas, kaip ir kitos Europos šalys.

Protezus gaminantys specialistai paruošiami Lietuvoje, tačiau stažuojasi užsienyje ir, kaip patikino Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, nė kiek nenusileidžia kitų šalių technologams.

„Kiekvienas rankos ar kojos protezas yra absoliučiai individualus gaminys, kuris kartais, ypatingai pirmaisiais naudojimo metais, gali būti ir šiek tiek nepatogus. Gali ir patrinti, nes, turėkime omenyje, kad tai yra protezas, o ne tikra galūnė. Būna priekaištų esą jie sunkūs, bet... Pavyzdžiui krūties protezas, retai kas supranta, kad jis negali būti lengvesnis negu amputuota krūtis. Vietoje buvusio uždėjus lengvesnį gali iškrypti stuburas“, – pasakojo pašnekovas.

Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos prezidentas pažymėjo, jog žmogaus savo lėšomis įsigyjami protezai yra gaminami iš tų pačių medžiagų, kaip kompensuojami valstybės.

„Batai sveikam žmogui juos tik įsigijus irgi spaudžia, būna ir nutrina, bet kažkodėl mes batų pramonės labai į šuns dienas nededam“, – kalb ėjo A. Astrauskas.

Protezo bazinė kaina kompensuojama 100 proc.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vyr. specialistė Lina Rapšaitė pažymėjo, jog protezų bazinės kainos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos 100 proc.

„Jei pacientas pasirenka brangiau kainuojančius protezus nei valstybės kompensuojami, jų kaina kompensuojama iš dalies: kainos dalis, atitinkanti kompensuojamųjų protezų bazinę kainą, padengiama PSDF biudžeto lėšomis, o likusiąją kainos dalį pacientas sumoka savo lėšomis, t. y. pacientas sumoka jo pasirinktų brangesnių protezų ir valstybės kompensuojamų protezų kainų skirtumą.

Ortopedijos įmonė privalo išduoti pacientui jo pasirinktų brangiau kainuojančių ortopedijos techninių priemonių funkcijų ir techninio aprašymo kopiją, kurią pacientas, patvirtindamas savo pasirinkimą, turi pasirašyti, ir dokumentą, patvirtinantį šių brangiau kainuojančių ortopedijos techninių priemonių kainos ir valstybės kompensuojamų priemonių bazinės kainos skirtumo sumokėjimą“, – informavo   specialistė.

L. Rapšaitės teigimu, sunkiausiems ligoniams, kuriems būtinos prioritetiniams poklasiams priskiriamos priemonės, jų nereikia laukti.

„Siekiant pagerinti sudėtingų ortopedijos gaminių prieinamumą pacientams, 2010 m. protezines sistemos pripažinti prioritetiniais.

Prioritetiniai poklasiai buvo išskirti atsižvelgiant į tai, kad protezinės sistemos skiriamos sunkiems ligoniams, bei į šių sistemų brangumą (daugeliui pacientų jas būtų sunku įsigyti savo lėšomis).

Lėšos šių poklasių ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti skiriamos atsižvelgiant į praėjusių 3 metų lėšų poreikio vidurkį“, – pasakojo Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vyr. specialistė.

2008 m. iš PSDF biudžeto protezinėms sistemos skirta 6,8 mln., krūties protezams 641 tūkst. Lt. 2009 m. protezinėms sistemos skirta 5,8 mln., krūties protezams 665 tūkst. litų.

Protezines sistemas ir krūties protezus skiria gydytojai pagal kvalifikaciją. Kaip priminė L. Rapšaitė, rankų ir kojų protezines sistemas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, krūties protezus skiria gydytojas ortopedas, traumatologas, gydytojas chirurgas ir taip pat fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas.

„Pacientui su siuntimu reikia kreiptis į ortopedijos įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su valstybine ligonių kasa. Jų sąrašas teikiamas mūsų interneto svetainėje“, – pasakojo pašnekovė.


Šiame straipsnyje: protezaspacientas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • TV3 vadovė L. Blaževičiūtė: kuo rengsiuosi, suplanuoju iš vakaro
    TV3 vadovė L. Blaževičiūtė: kuo rengsiuosi, suplanuoju iš vakaro

    Įsiprašyti į namus pas TV3 vadovę Laurą Blaževičiūtę nėra lengva. Ir ne todėl, kad stulbinamą karjerą padariusi jauna moteris nemėgtų svečių. Kiekviena Lauros minutė suskaičiuota, o vakarus ji labiau už viską nori skirti savo vaikams...

    1
  • K. Rimdžius: nuo raudono kilimo nusiurbčiau visus su megztiniais
    K. Rimdžius: nuo raudono kilimo nusiurbčiau visus su megztiniais

    „Pirmoji taisyklė: kai gauni kvietimą į renginį, būtina jį perskaityti iki galo. Ypač tą vietą, kur rašoma, kokio aprangos kodo renginio organizatoriai reikalauja“, – TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kr...

    3
  • Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga
    Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga

    Kas gali būti geriau už pasivaikščiojimą su puikia kompanija po jau kalėdiškai pasipuošti spėjusį miestą? Puodelis karštos arbatos rankoje, spalvingomis lemputėmis pasidabinusios gatvės ir šventiška miesto eg...

    1
  • Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas
    Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas

    Stilistė ir tinklaraščio TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė pataria kaip atrodyti gražiai ir madingai šių metų žiemą. Pasak jos, šiemet dominuoja dirbtinis kailis ir netikėtai ryškios spalvos. ...

    1
  • A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius
    A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius

    Dažnai vietoj dizainerių kurtų drabužių renkamės įprastesnius, mat prisibijome, kad išskirtiniai audiniai bus sunkiai prižiūrimi, greitai „nusiskalbs“ ir nusidėvės.  Dizainerė A. Kuzmickaitė sako pastebinti, kad klientės d...

    4
  • Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?
    Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?

    Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus. Ši iniciatyva – tai socialinio proj...

    4
  • Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?
    Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?

    „Sakyti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias aplinkai energijos šaltinis. Tai vadinama miesto legenda arba reklamos mitu“, – teigia Kauno technologijos universiteto Apli...

    2
  • Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios
    Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios

    Oda žmogų saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti kūno temperatūrą, joje esančiais receptoriais jaučiame ir skausmą, ir švelnius prisilietimus. Nors graži oda – žmogaus sveikatos ir jaunystės ženklas, vyrai jos puosel...

  • Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną
    Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną

    Viešbučio "Neringa Vilnius" bibliotekoje ketvirtadienio vakarą tvyrojo šventinė atmosfera. Svečiai ne tik stebėjo kūrėjos Gitanos Vyšniauskienės ("Gitana Felt") autorinės kolekcijos pristatymą, bet ir kartu su...

    3
  • Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams
    Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams

    Vyrai dažnai nesupranta moterų ir jas suvokia kaip mitines būtybes, kurių elgesys yra nenuspėjamas. Pažinčių portalo flirtas.lt ekspertas atskleidžia 15 tiesų, kurias suvokę vyrai pradės geriau suprasti moteris. ...

Daugiau straipsnių