(Ne)rūkymo zonos: drausti - rūkyti - negalima!

Jeigu Jūs ar Jūsų draugas sugalvosite sutraukti cigaretę ilsėdamiesi Klaipėdos ar Neringos paplūdimiuose ar besigrožėdami istorinės Prezidentūros ar Vytauto Didžiojo karo muziejų sodeliais Kaune, galite sulaukti nemalonaus įspėjimo. Tai - nerūkymo zonos. Alytuje taip pat egzistuoja draudimas rūkyti tam tikrose miestą reprezentuojančiose ir daugiausia žmonių pritraukiančiose erdvėse.

Nerūkymo zonų tikslas ir nauda

Nerūkymo zonų paskelbimo tikslas - visuomenės narių auklėjimas. Tai prevencinė priemonė, bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogui, bet ir siekis pakeisti rūkaliaus įpročius. Tai galimybė formuoti visuomenės tradicijas. Nerūkymo zonos veikia ir kaip auklėjamoji priemonė nepilnamečiams.

Žinoma, tų, kurie trauks dūmą pasislėpę už kampo, jokie draudimai neatbaidys, tačiau, pasak žmonių, kurie nerūko, tai gera iniciatyva, skatinanti sveikesnį gyvenimo būdą ir užtikrinanti nerūkančių žmonių interesus. Kadangi rūkymas - žalingas ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir aplinkiniams.

Visame pasaulyje tokios nerūkymo vietos dažniausiai įrengiamos viešojo naudojimo erdvėse, ten, kur laisvalaikį leidžia šeimos su vaikais. Nerūkymo zonomis paskelbiamos miestą reprezentuojančios gausiai lankomos vietos.

Savivaldybė turi teisę uždrausti rūkyti atitinkamose miesto ar rajono teritorijose. Tačiau Lietuvoje uždrausti rūkyti viešose erdvėse ryžtamasi ne visose savivaldybėse. Dažniausiai mėginimai uždrausti rūkyti sulaukia aštrių diskusijų ir nepasitenkinimo bangos. Kur galima ir kur negalima rūkyti Lietuvoje?

Lietuvos miestų praktika

Lietuvos miestuose taikoma skirtinga nerūkymo zonų paskelbimo praktika. Nors savivaldybės turi teisę uždrausti rūkyti atitinkamose vietose, šia teise iki šiol nepasinaudojo Vilniaus ir Panevėžio savivaldybės. Papildomų teritorijų, kuriose draudžiama rūkyti, nėra, o pagrindines nerūkymo zonas reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas.

Laikinojoje Lietuvos sostinėje - Kaune - jau seniai netyla diskusijos dėl papildomų nerūkymo zonų paskelbimo mieste. Kauno savivaldybės taryba dar visai neseniai nusprendė nuo birželio 1-osios uždrausti rūkyti dviejose miesto vietose - Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodeliuose.

Uostamiestyje - Klaipėdoje - draudžiama rūkyti stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir jūros link vedančiuose takuose bei visuose paplūdimiuose. Draudimas rūkyti paplūdimiuose - šio vasaros sezono naujiena, norintieji užtraukti dūmą privalo tai daryti tik tam skirtose vietose, pažymėtose specialiais ženklais.

Ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste - Šiauliuose - draudžiama rūkyti miestą reprezentuojančiose ir daugiausia žmonių pritraukiančiose vietose - Prisikėlimo aikštėje, skvere prie savivaldybės ir Beržynėlio parke.

Poilsiautojų pamėgtoje Neringoje savivaldybė nerūkymo zonas nustatė dar 2007-aisiais. Rūkyti draudžiama visuose Neringos paplūdimiuose, vaikų žaidimo aikštelėse, prie seniūnijų, savivaldybės įmonių ir įstaigų patalpose, savivaldybės pastate ir aikštėje prie jo.

Didžiųjų ir kurortinių Lietuvos miestų pavyzdžiu uždrausti rūkyti tam tikrose miestų vietose seka ir mažesnieji. Gargžduose, kuriuose gyvena vos šešiolika tūkstančių gyventojų, nuo praėjusių metų rugsėjo rūkyti draudžiama centrinėje aikštėje prie savivaldybės, Gargždų kultūros centro aikštėje ir pėsčiųjų take bei Sporto rūmų teritorijoje.

„Alytaus naujienos“ domėjosi, ar Alytuje - Dzūkijos sostine tituluojamame mieste - egzistuoja specialios nerūkymo zonos, ar miestiečiai žino, kur galima ir kur negalima rūkyti, kiek tokių administracinės teisės pažeidimų užfiksuota.

Draudimai Alytuje

Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vidos Mačernienės, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1995 metų spalio 19 dienos sprendimu „Dėl nerūkymo zonų paskelbimo“ nuspręsta paskelbti Alytaus miesto savivaldybės administracijos pastatą, aikštę prie Laisvės angelo ir mieste esančias ugdymo įstaigas su joms priskirtomis teritorijomis nerūkymo zonomis.

Be šių papildomų nerūkymo zonų, mieste taip pat negalima rūkyti ten, kur tai daryti draudžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas. Dažniausiai pažeidžiamas draudimas rūkyti bendrai naudojamose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais, pavyzdžiui gyvenamųjų namų laiptinėse.

Baudos rūkaliams

Kas gresia piliečiui, rūkančiam draudžiamoje tai daryti zonoje? Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Valdymo organizavimo skyriaus specialistė Simona Ludavičiūtė informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 185(1) straipsnį „Rūkymas vietose, kuriose draudžiama tai daryti“ įteisinta:

Rūkymas vietose, kuriose pagal savivaldybių tarybų sprendimus draudžiama tai daryti, - užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.

Rūkymas vietose, kuriose pagal įstatymus draudžiama tai daryti, -užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.

Pasak Alytaus apskrities VPK specialistės Simonos Ludavičiūtės, pagal ATPK 185(1) straipsnį per 2010-ųjų šešis mėnesius surašyta 15 administracinės teisės pažeidimo protokolų. Per 2009-ųjų šešis mėnesius surašyta 19 administracinės teisės pažeidimo protokolų. 2009-aisiais surašyti 32 administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Nors Alytuje traukiančiųjų dūmą gali pastebėti ir mokyklų teritorijose (ypač rudenį), ir aikštėje prie Laisvės angelo - negąsdina nei įspėjimai, nei baudos.

Alytiškių apklausa

Domintis, ar alytiškiai žino, kurios teritorijos gimtajame mieste paskelbtos nerūkymo zonomis, dažnas nustebo, kad aikštėje prie Laisvės angelo draudžiama rūkyti.

„Kad negalima rūkyti prie mokyklų, darželių, kavinėse, prie valstybės įstaigų žinau, bet kad ir aikštėje prie Laisvės angelo - tikrai ne. O ir tų, kurie rūko draudžiamose teritorijose niekas nebaudžia“, - kalbėjo alytiškė Rūta.

Paklausti, ką mano apie draudimą rūkyti parkuose, skveruose, alytiškiai pasidalijo į dvi priešingas stovyklas. Iš aštuoniolikos apklaustųjų, dešimties teigimu, tai visiška nesąmonė. „Nematau nieko blogo, jeigu žmogus atėjęs į parką pasėdėti surūko vieną kitą cigaretę, ir pats dažnai taip darau, todėl tokie draudimai būtų nelogiški“, - piktinosi pusamžis vyras. Tačiau, pasak likusiųjų (dauguma jų moterys), jeigu parkuose, skveruose nebūtų galima rūkyti, daugiau žmonių galėtų apsilankyti su mažais vaikais. Tačiau draudimas rūkyti Alytaus parkuose - tik retorinis.

Pasaulio praktika

Visame pasaulyje yra specialių nerūkymo zonų, tačiau kiekvienoje šalyje jos skiriasi. Tai populiari prevencinė priemonė, kurios nauda akivaizdžiai pastebima. O tie, kurie nepaiso draudimų rūkyti, gauna dideles „nelietuviškas“ baudas.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje rūkyti viešosiose vietose nėra draudžiama, nors savivaldybės gali pačios nuspręsti, ar reikia įvesti tokius apribojimus. Latvijoje jau nuo 2008-ųjų uždrausta rūkyti viešosiose vietose. Brazilijoje yra uždrausta rūkyti visuomeninės paskirties patalpose, išskyrus kalėjimus. Slovėnijoje rūkyti kalėjimuose, kaip ir viešbučiuose, restoranuose, kavinėse, senelių namuose yra uždrausta nuo 2007-ųjų. Už įstatymo pažeidimą gali būti skirta net 135 eurų bauda. Egipte už rūkymą draudžiamoje zonoje bauda - apie 20 dolerių.

Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą, draudžiama rūkyti (ir vartoti kitus tabako gaminius):

1. švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, interneto kavinėse, patalpose, kur vyksta sporto renginiai;

2. darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (tačiau leidžiama įrengti specialias patalpas rūkymui);

3. bendrai naudojamose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais;

4. viešajame transporte (išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius ir orlaivius su įrengtomis specialiomis vietomis);

5. restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus (nuo 2007 m. sausio 1 d.).