Neramus vaiko miegas. Ką daryti?

Dažnai suaugę pavydi vaikams jų nerūpestingo miego. Tačiau net ir mažo vaiko miegas ne visada būna saldus. Jį trikdo dieną neišlietos emocijos bei įvairios baimės.

Vaikai atsimena sapnus

Gana dažna vaikų miego sutrikimų priežastis yra baimės ir nerimo kupini košmariški sapnai, kuriuos vaikai detaliai atsimena. Pabudęs iš tokio sapno vaikas iš karto tampa žvalus, tačiau iš tiesų košmariški sapnai sukelia stresą, nesaugumo ir baimės jausmą, todėl kitą vakarą vaikas gali vengti eiti miegoti. Kai košmaro turinį atspindi ir vaiko dienos nuotaika – jis tampa uždaras, susirūpinęs, pirmiausia reikia paskatinti jį pasipasakoti kartu piešiant ar žaidžiant lėlėmis, popierinėmis figūrėlėmis. Vaiko darbeliuose dažnai atsispindi sapno turinys, t.y. vaikui svarbi tema.

„Dažniausiai košmarus sapnuoja didelį emocinį sukrėtimą patyrę vaikai. Aukšta temperatūra – taip pat dažna košmarų priežastis. Vaikui būtina paaiškinti, kad tai tebuvo sapnas, tačiau jo nereikia versti kalbėtis apie košmarus, nebent jie dažnai kartojasi ar perauga į naktinį siaubą“, – sako gyd. vaikų – paauglių psichiatrė Orinta Ančiulytė.

Neramus pirmasis trečdalis miego

Naktinis siaubas – tai siaubo ir panikos epizodai nakties metu, lydimi intensyvių šūkčiojimų, verkimo, kalbėjimo, padažnėjusio pulso, įsitempusių raumenų, prakaitavimo. Naktinis siaubas trunka keliasdešimt minučių, tačiau nubudęs vaikas jo dažniausiai neprisimena.

„Košmarus vaikai sapnuoja įvairiuose miego stadijose, tuo tarpu naktinis siaubas patiriamas pirmajame miego trečdalyje. Tuomet vaiką sunku pažadinti, o pastangos tai padaryti gali sukelti laikiną pasimetimą“, – sako O. Ančiulytė. Net 96% asmenų nakties baimę paveldi. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 5-7 vaiko metais.

Pasivaikščiojimai miegant arba lunatizmas

Gydytoja mini ir dar vieną aktualų vaikų miego sutrikimą – lunatizmą arba somnabulizmą. Tai staigūs miego epizodai, kai vaikas sėdasi lovoje, jo veido išraiška beprasmė, akys pramerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Nors atsibudęs jis dažniausiai nieko neprisimena, jų metu vaikas gali kalbėti, valgyti, gerti, groti ar net išeiti į lauką, tad keliasdešimt minučių trunkantys priepuoliai kelia pavojų. Tėveliai privalo pasirūpinti vaiko saugumu – įrengti vartelius prieš laiptus, gerai uždaryti langus ir duris, uždengti židinius. Galima švelniai nukreipiant vaiką palydėti atgal į lovą, paguldyti.
Tiek lunatizmą, tiek naktinį siaubą vaikai dažniausiai išauga. Vis tik, jei jie dažnai kartojasi, įtakoja vaiko kasdieninę veiklą, jo elgesį, nuotaiką, patariama kreiptis į vaikų–paauglių psichiatrą.