Mitybos mitai. Tiesa apie mėsą ir cholesterolio kiekį

Sveikas maistas nėra vien daržovės ar košės, - primena Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedros profesorė, habilituota mokslų daktarė Manefa Miškinienė.

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Iš tiesų yra tokių tyrimų, kurie sieja raudoną mėsą su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir reikia pripažinti kad iš dalies tai susiję su joje esančiomis sočiosiomis riebalų rūgštimis. 

Iš tikrųjų, tai net paukštienoje gali būti tiek pat sočiųjų riebalų rūgščių kaip ir liesoje kiaulienos ar jautienos išpjovoje. Atskirais atvejais porcija jautienos ar kiaulienos nugarinės (filė) turi mažiau sočiųjų riebalų nei to paties dydžio porcija viščiuko šlaunelės su oda. 

Iš tikrųjų tokia paukštiena kaip viščiukas ar kalakutas natūraliai turi mažiau sočiųjų riebalų. Bet tai yra tik tuo atveju, kai Jūs nevalgote jų odos. Vis dėlto tai yra tik mitybos mitas, kad raudona mėsa apskritai kenkia sveikatai. Užuot pašalinę iš raciono raudoną mėsą pasirinkite liesesnį jautienos ar kiaulienos gabalą. Iš jautienos pasirinkite griežinėlį kepsnio iš nugarinės ar šoninės, o iš kiaulienos pasirinkite nugarinę arba natūralų kotletą. 

Visas mano organizmo cholesterolis yra blogas! 

Mūsų organizmui cholesterolis reikalingas tulžies rūgščių, lytinių hormonų ir vitamino D gamybai. 

Daugiausia jo pagamina mūsų kepenys. Kai cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas ant arterijų sienelių formuojasi cholesterolio plokštelės, kurios susiaurina arterijų spindį ir blokuoja kraujo tėkmę. Mūsų organizme yra dviejų tipų lipoproteinai, kurie perneša cholesterolį: MTL (mažo tankio lipoproteinai arba “blogasis cholesterolis”) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai arba “gerasis cholesterolis”). MTL vadinami “bloguoju” nes perneša cholesterolį iš kepenų į audinių ląsteles, o DTL - atvirkščiai. 

Ne visas organizmo cholesterolis yra blogas, o be to yra daug faktorių, turinčių įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, įskaitant paveldimumą, amžių, lytį, valgymo įpročius, kūno svorį ir formą, fizinio aktyvumo lygį. 

Mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos aliejuose, riešutuose ir žuvų riebaluose gali sumažinti MTL kiekį. Tai gali padaryti ir tirpiosios maistinės skaidulos randamos vaisiuose, avižose, miežiuose ir ankštinėse kultūrose.

Iš kitos pusės DTL (“gerasis” cholesterolis) paima cholesterolį iš audinių ir nugabena jį į kepenis, iš kur jis yra pašalinamas. Jis taip pat gali pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių sienelių. Todėl DTL yra gerbiami kaip “gerasis” cholesterolis ir aukštas jų lygis kraujyje gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Fizinis aktyvumas taip pat gali padidinti DTL kiekį.

Taigi, ne visas organizmo cholesterolis yra blogas, o be to yra daug faktorių, turinčių įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, įskaitant paveldimumą, amžių, lytį, valgymo įpročius, kūno svorį ir formą, fizinio aktyvumo lygį. 

Jūros produktų vengimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje

Iš tikrųjų maistinis cholesterolis, kurio randama jūros produktuose ir kitame maiste, turi įtakos cholesterolio kiekiui daugelio žmonių kraujyje. Tačiau svarbiausias faktorius, kuris kelia cholesterolio lygį kraujyje, yra sočiosios ir trans- riebalų rūgštys (izomerai).

Sočiosios riebalų rūgštys visuomet randamos mėsos produktuose, o trans- riebalų rūgštys randamos ilgo vartojimo termino produktuose (traškučiuose, keksuose, tortų pagrinduose ir pan.), ir kietuose margarinuose, kuriuose yra hidrogenizuoto aliejaus.


Šiame straipsnyje: mėsa

NAUJAUSI KOMENTARAI

Justas

Justas portretas
'ne visas organizmo cholesterolis yra blogas, o be to yra daug faktorių, turinčių įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, įskaitant paveldimumą, amžių, lytį, valgymo įpročius, kūno svorį ir formą, fizinio aktyvumo lygį.' tas pats sakinys panaudotas du kartus? Man nelabai kaip skaitos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių