Maistas, padėsiantis sumažinti streso pasekmes

Žiemos metas – švenčių metas, tačiau visos pastangos ir išlaidos, kurių reikalauja Kalėdos ir Nauji metai, gali sukelti pakankamai daug streso. Į jį visi reaguojame skirtingais būdais, tačiau vienas iš žmogaus organizmo kovos su streso būdų – svorio netekimas. Būtent stebėdami savo kūną kovojant su stresu galite rasti atsakymą į klausimą, kaip išlikti ramiam ir plonesniam, rašo „Daily Mail“. Tačiau kartais žmonės jausdami stresą kaip tik veria šaldytuvą ir kemša į skrandį, ką tik pasiekia ranka.

„Daily Mail“ siūlo atlikti testą ir nustatyti, koks nerimas yra aplankęs jus ir kaip į jį reaguoti. Jei bent į tris klausimus atsakote „Taip“, vadinasi, tai jūsų streso tipas.

Išsipūtęs ir įsitempęs

Dažnai jaučiate ištinęs, kai pavalgote?

Ar kilus stresui jaučiate, kad kitaip pradeda veikti žarnynas?

Ar esate jautrus tam tikriems maisto produktams?

Ar ilgą laiką vartojote antibiotikus?

Ar jums dažnai skauda galvą?

Ar jūsų racione daug maisto, kurio sudėtyje cukrus?

Jei šis tipas – jūsų, jūsų virškinimo sistemoje nepakankamai gerųjų bakterijų.

Ką daryti: daugiau valgykite produktų, kurie skatina gerųjų bakterijų atsiradimą. Tai – daržovės (artišokai, cikorijos, bananai, česnakas, svogūnai ir salierai) bei papildai. Taip pat svarbu viską gerai sukramtyti bei pavalgius pietus šiek tiek palaukti, kol kibsite prie vaisių. Mažinkite cukraus, kavos, alkoholio kiekį savo racione. Nepamirškite valgyti lėtai. Be to, galite pasitikrinti, ar jūsų organizmas netoleruoja tam tikrų produktų.

Pririštas ir įsitempęs

Ar dažnai jaučiatės nerimaujantis?

Ar greitai pradeda reaguoti į stresines situacijas?

Jums sunku atsipalaiduoti?

Jaučiatės spaudimą atsakyti už tam tikrus veiksmus?

Kuo toliau, tuo jums sunkiau susidoroti sunkiose situacijose?

Jūsų nuotaika dažnai keičiasi ir esate linkęs greitai susinervinti?

Tai vienas iš dažniausių streso tipų. Toks stresas ypač žalingas, jei užsitęsia per ilgai, nes išsekina mūsų fizinę ir protinę sistemą.

Ką daryti: įsitikinkite, kad gaunate pakankamai maistingųjų medžiagų, suvartokite pakankamai proteino (kiaušiniai, mėsa ar žuvis), daržovių ir produktų, kuriuose – sveiki riebalai. Neignoruokite nuovargio: atsigulkite ir lėtai kvėpuokite kiekvieną rytą ir prieš eidami miegoti. Mažiau sportuokite.

Šaltas ir įsitempęs

Dažnai skundžiatės, kad jums šalta, kai kitiems šilta?

Skundžiatės sutrikusia kraujo cirkuliacija ir jums kaupiasi skysčiai?

Jūsų plaukai silpnėja ir netenkate antakių?Jums sunku susikoncentruoti?

Vis mažiau jaučiatės energingas?

Jūsų balsas prikimęs?

Ryte atsibudęs nesijaučiate žvalus?

Tokio tipo stresas rodo, kad prastai veikia skydliaukė. Tokiu metu prarasti svorio ypač sunku.

Ką daryti: subalansuokite sukraus lygį savo kraujyje: valgykite mažiau saldžių produktų, daugiau valgykite maisto produktų, kuriuose yra proteino ir gerųjų riebalų. Nevartokite kavos ir alkoholio. Kuo daugiau sportuokite. Išbandykite jogą. Stovint ant galvos, gerėja kraujo apytaka bei deguonies padavimas skydliaukei. Venkite kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų. Valgykite imbierą, gerkite žalią arbatą, naudokite actą, krienus bei wasabi krienus, kad jaustumėtės šilčiau.

Sergantis ir įsitempęs

Dažnai užpuola peršalimai, astma, egzema, artritas ar žvynelinė?

Dažnai jaučiate ausų, nosies ar gerklės infekcijas?

Jums kinta kūno svoris bei kaupiasi skysčiai?

Dažnai skauda galvą?

Ilgą laiką vartojote antibiotikus?

Daug suvartojate cukraus ir karbohidratų?

Kenčiate nuo osteoporozės, širdies ligos ar sąnarių skausmų?

Ką daryti: vartokite daug produktų su vitaminu C, E bei karotinu. Nevenkite prieskonių, arbatų ir česnako. Daugiau valgykite vaisių ir daržovių, kad kūnas nepajustų dehidratacijos. Jums gali patėti Omega-3 papildas. Venkite sporto, kuris priverčia ypač aktyviai veikti širdį.

Hormonai ir stresas

Ar kenčiate nuo PMS ar turėjote problemų su menstruacijomis?

Ar jaučiate, kad tam tikru metu lengviau susinervinate, verkiate ar užpuola neigiamos mintys?

Ar jaučiate menopauzės simptomus?

Ar turite problemų su vaisingumu?

Ar ilgą laiko tarpą vartojote kontraceptines tabletes?

Šis streso tipas būna tik moterims ir sukeliamas hormonų veiklos. Hormonų veiklos sutrikimai gali priversti riebalus kauptis ties sėdmenimis, klubais ir šlaunimis.

Ką daryti: sumažinkite alkoholio vartojimą. Organiška mėsa, kiaušiniai, pieno produktai turėtų būti jūsų dienos racione. Kiekvieną dieną sportuokite.

Pavargę ir įsitempę

Jaučiatės rytais pavargęs?

Kad atsibustumėte, geriate kavą ir saldžiai valgote?

Dažnai svaigsta galva?

Vakarais jaučiatės ypač išvargęs?

Blogai miegate?

Ką daryti: cukrų, kavą, alkoholį ir cigaretes iškeiskite į vitaminus ir mineralus, geležį, vitaminus B ir C bei magnį. Valgykite daugiau raudonos mėsos, žuvies, kiaušinių, špinatų, paukštienos, pieno ir grybų.

Nemotyvuoti ir įsitempę

Dažnai jaučiatės, kad neturite motyvacijos kažką daryti?

Esate linkę į depresiją?

Geriau jaučiatės pavartoję cukraus?

Naktimis persivalgote?

Blogai miegate?

Ką daryti: vartokite Omega-3 papildą, proteiną. Pasirūpinkite, kad virškinimo sistemoje būtų pakankamai gerųjų bakterijų. Vartokite magnio papildą. Sportuokite lauke, juokitės, klausykitės muzikos, bendraukite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laurita

Laurita  portretas
Maistą derėtų rinktis atsakingai.... „Lietuvos gyventojų mityba – nesveika“, - tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas. Anot jo, įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų maitinimosi įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Priešingai, mityba darosi vis labiau nevisavertė. Vienintelis teigiamas pokytis – pastaruoju metu lietuviai suvalgo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, juos keičia įvairiausiais aliejais. Kasdien valgančiųjų šviežius vaisius ir daržoves sumažėjo trečdaliu Į klausimą, kuo ir kodėl mūsų mityba yra ydinga, R. Stukas atsako štai taip: „Pirmiausia, mes valgome per daug ir per riebiai. Energiją žmogaus organizmas gauna iš angliavandenių, baltymų ir riebalų. Pastarųjų, pagal sveikos mitybos taisykles, racione tiekiamos energinės vertės dalis turėtų būti ne daugiau nei trečdalis, tuo tarpu mes daugiau nei pusę visos mums reikalingos energijos gauname iš riebalų. Antra blogybė – mūsų organizmas stokoja sudėtinių angliavandenių, kitaip tariant, valgome per mažai grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių. Įdomiausia yra tai, jog per paskutinįjį dešimtmetį kasdien valgančiųjų šviežių vaisių ir daržovių sumažėjo maždaug trečdaliu. Atrodytų, šių produktų pilnos parduotuvės, turgeliai, nemažai mūsų patys užsiimame sodininkyste ir daržininkyste, tačiau įpročio valgyti daugiau šių gamtos gėrybių niekaip neišsiugdome. Kai kurie žmonės šioje situacijoje save linkę „pateisinti“ tuo, jog, pavyzdžiui, pietums ar vakarienei paruošti kokių nors salotų užtrunka pakankamai daug laiko: daržoves reikia nuplauti, nulupti, nuskusti, sutarkuoti, susmulkinti ir panašiai. O juk dauguma nuolat kažkur skuba, lekia, bėga. Kita didžiulė bėda, su kuria Vakarų Europos šalys susidūrė jau gerokai anksčiau – suvalgoma vis daugiau pusgaminių arba jau visiškai paruošto vartoti maisto. Tokio maisto biologinė vertė yra žymiai mažesnė. Meškos paslaugą į kasdienį valgiaraštį įtraukiamiems patiekalams daro ir sintetiniai maisto priedai bei konservantai, kuriais dažnas gamintojas „pagardina“ savo produkciją, tokiu būdu pailgindamas tinkamumo vartoti laiką, bet produktą dirbtinai „pasendindamas“. Anot profesoriaus, dėl visų šių priežasčių Lietuva Europoje pirmauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Aišku, nemažai įtakos šioms ligoms turi ir žalingi įpročiai, per mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas, tačiau nevisavertė mityba yra vienas svarbiausių ir daugiausiai lemiančių veiksnių. Riebalų perteklius ir sudėtinių angliavandenių stygius sąlygoja kraujagyslių kalkėjimo procesus. Ką mes paveldėjome? Kaip teigia R. Stukas, lietuvių maitinimosi įpročiai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir metodiką yra tiriami kas 5 metus. Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2007-aisiais. „Atliekant tyrimą žmonių buvo klausiama, kokiais kriterijais jie vadovaujasi rinkdamiesi maistą. Tik apie 19 procentų visų respondentų atsakė, kad jie produktus perka galvodami apie sveikatą. Apie 30 procentų apklaustųjų tikino ieškantys kuo pigesnio maisto. Maždaug 30 procentų dalyvavusiųjų tyrime pirmenybę teikė maisto skoniui, likusieji, rinkdamiesi produktus, svarbiausiais laikė šeimos narių poreikius. Bus labai įdomu sužinoti naujo tyrimo, kurį numatyta atlikti šiemet, rezultatus. Asmeniškai aš manau, kad ekonominio sunkmečio metu lietuvių maitinimosi įpročiai dar labiau pablogėjo. Daugumai žmonių lemiamu kriterijumi renkantis maistą tapo jo kaina. Sveikata ir jos profilaktika pasistūmėjo į periferiją“, - savo įžvalgomis dalijasi R. Stukas. Pasak Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus, kalbant apie ydingus lietuvių maitinimosi įpročius, derėtų nepamiršti vieno labai svarbaus fakto – nesveikos mitybos tradicijos yra paveldėtos. „Karo ir pokario metais šalyje buvo jaučiamas maisto stygius. Gerovės rodikliu tuomet būdavo maistu nukrauti stalai, patiekalai būdavo gaminami riebiai, su įvairiausiais padažais, siekiant ne tik pasisotinti, bet ir pasipuikuoti prieš aplinkinius. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog mūsų proseneliai, seneliai daug dirbdavo fiziškai, tad riebiai valgydavo sąmoningai. Riebus maistas jiems suteikdavo darbui reikalingos energijos. Natūralu, jog visi šie įpročiai buvo perduoti iš kartos į kartą, neįmanoma jų atsikratyti per dieną“ – aiškina profesorius. Anot jo, nemenkomis lietuvių maitinimosi bėdomis (jos, beje, būdingos ir kitoms šalims) reikėtų laikyti ir tai, jog dauguma žmonių stresą ar įtampą malšina valgydami, pernelyg dažnai ir pernelyg kaloringai užkandžiauja, geria per mažai gryno, natūralaus, kokybiško vandens. Maisto papildai – blogis ar organizmui būtinas dalykas? Apie savo sveikatą, šios profilaktiką R. Stukas ragina galvoti ne kuom nors susirgus, o kuo anksčiau. „Organizmo senėjimo procesai prasideda nuo 25 metų, tad būtina juos sulėtinti, eliminuoti kai kuriuos neigiamus veiksnius, norint vyresniame amžiuje gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą. Lengviausiai kontroliuojamas dalykas yra mūsų mityba, reikia tik pasiryžti tai daryti. Būtina vadovautis sveikos mitybos patarimais, jei trūksta kokių nors žinių, nebijoti klausti. Įvairių medžiagų, kurių su maistu negauname ar gauname per mažai, stygių galima kompensuoti maisto papildais ir vitaminais. Tačiau prieš pradedant vartoti kokį nors preparatą, reikia atminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Mes, lietuviai, esame labai kraštutiniški žmonės. Jei kažkas pasakė, kad maisto papildai – blogis, visi aklai tuo patikime ir liaujamės juos vartoję. Jei kažkas viešai išdėstė priešingą nuomonę, kad maisto papildai yra organizmui būtinas dalykas, puolame juos pirkti, dažnai net neįsigilinę, ką konkrečiai įsigyjame. Visada buvo ir bus kontraversiškų nuomonių, reikia vartoti maisto papildus ar ne. Svarbiausia tinkamai pasirinkti, įsiklausyti į organizmo poreikius, nes mūsų mityba, kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, tikrai nėra visavertė. Dauguma Vakarų Europos valstybių jau seniai suvokia šią bėdą, todėl maždaug 60 procentų jų gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir tokiu būdu kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Jungtinėse Amerikos valstijose šis skaičius dar didesnis, ten maisto papildus kasdien vartoja apie 80 procentų gyventojų“, - pasakoja profesorius. Anot R. Stuko, norint maisto papildą pasirinkti teisingai, svarbu atminti kelis svarbius dalykus: preparatas turėtų būti perkamas vaistinėje, o ne iš asmenų, platinančių papildus ar juo labiau – turguje, sudėtyje esančių medžiagų kiekis turėtų būti kuo artimesnis rekomenduojamai paros normai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga
    Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga

    Kas gali būti geriau už pasivaikščiojimą su puikia kompanija po jau kalėdiškai pasipuošti spėjusį miestą? Puodelis karštos arbatos rankoje, spalvingomis lemputėmis pasidabinusios gatvės ir šventiška miesto eg...

    1
  • Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas
    Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas

    Stilistė ir tinklaraščio TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė pataria kaip atrodyti gražiai ir madingai šių metų žiemą. Pasak jos, šiemet dominuoja dirbtinis kailis ir netikėtai ryškios spalvos. ...

    1
  • A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius
    A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius

    Dažnai vietoj dizainerių kurtų drabužių renkamės įprastesnius, mat prisibijome, kad išskirtiniai audiniai bus sunkiai prižiūrimi, greitai „nusiskalbs“ ir nusidėvės.  Dizainerė A. Kuzmickaitė sako pastebinti, kad klientės d...

    4
  • Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?
    Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?

    Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus. Ši iniciatyva – tai socialinio proj...

    2
  • Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?
    Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?

    „Sakyti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias aplinkai energijos šaltinis. Tai vadinama miesto legenda arba reklamos mitu“, – teigia Kauno technologijos universiteto Apli...

    2
  • Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios
    Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios

    Oda žmogų saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti kūno temperatūrą, joje esančiais receptoriais jaučiame ir skausmą, ir švelnius prisilietimus. Nors graži oda – žmogaus sveikatos ir jaunystės ženklas, vyrai jos puosel...

  • Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną
    Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną

    Viešbučio "Neringa Vilnius" bibliotekoje ketvirtadienio vakarą tvyrojo šventinė atmosfera. Svečiai ne tik stebėjo kūrėjos Gitanos Vyšniauskienės ("Gitana Felt") autorinės kolekcijos pristatymą, bet ir kartu su...

    2
  • Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams
    Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams

    Vyrai dažnai nesupranta moterų ir jas suvokia kaip mitines būtybes, kurių elgesys yra nenuspėjamas. Pažinčių portalo flirtas.lt ekspertas atskleidžia 15 tiesų, kurias suvokę vyrai pradės geriau suprasti moteris. ...

  • „Victoria's Secret“ šou – 3 mln. vertės liemenėlė
    „Victoria's Secret“ šou – 3 mln. vertės liemenėlė

    Kad šaltą Paryžiaus naktį surengtų savo pirmąjį mados šou seksualius apatinius išradusiame mieste, JAV kompanijai „Victoria's Secret“ prireikė nemažai įžūlumo ir šaltakraujiškumo. ...

  • Mados istorikas A. Vasiljevas Lietuvoje pristato dar vieną parodą
    Mados istorikas A. Vasiljevas Lietuvoje pristato dar vieną parodą

    Lietuvos dailės muziejus gruodžio Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidarė parodą „Prijaukinta gamta. XVIII–XXI a.”, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas pristato per 100 niekada anksčiau Lietuvo...

    1
Daugiau straipsnių