Lietuvos ligoninėse infekcijos plinta ne dažniau nei ES

Hospitalinės infekcijos, arba ligos, kuriomis užsikrečiama ligoninėse, yra viena dažniausių netyčinės žalos pacientui priežasčių, kurios komplikuoja gydymą.

Higienos institutas išanalizavo 2009 metų duomenis, gautus iš Lietuvos ligoninių padidintos rizikos skyrių, ir skelbia, jog sergamumas hospitalinėmis infekcijomis Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkius.

Duomenis apie 2009 metais registruotas hospitalines infekcijas nacionaliniu lygiu savanoriškai pateikė 28 reanimacijos-intensyvios terapijos (RIT) ir 54 chirurgijos skyriai iš skirtingų Lietuvos ligoninių.

Per 2009 metų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose hospitalinės infekcijos užregistruotos 359 pacientams. Bendras jų sergamumas siekė 15,2 procentus: iš jų vaikų - 8,1 proc., suaugusiųjų - 16,9 proc. Palyginus su 2007 ir 2008 metų duomenimis, rodikliai išlieka panašūs.

Daugiau nei trečdalį (123 iš 359) visų diagnozuotų infekcijų reanimacijos - intensyvios terapijos skyriuose sudarė plaučių uždegimas, kuriuo serga 5,2 procentai ligonių. „Tai atitinka pneumonijos susirgimų vidurkį ES šalyse“, - rezultatus komentuoja Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja Rolanda Valintėlienė.

Per tą patį laikotarpį Lietuvos chirurgijos skyriuose operacinių žaizdų infekcijos buvo užregistruotos 148 pacientams ir tai sudarė 1,8 proc. visų pacientų. Dažniausiai operacinių žaizdų infekcijos išsivystė po storosios žarnos operacijų - 12,8 proc. ir koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų - 7,4 proc. Šie rodikliai yra šiek tiek didesni už ES šalių vidurkius, kur operacinių žaizdų infekcijos po storosios žarnos operacijų siekia 9,2 proc., po koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų - 2,8 proc. Tačiau palyginus su praeitų metų tyrimo duomenimis, Lietuvoje stebimas infekcijų skaičiaus padidėjimas po koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų, kuris 2008 m. siekė 2,4 proc.

„Hospitalinės infekcijos ir antimikrobinis atsparumas tebėra viena iš pagrindinių sveikatos problemų sveikatos priežiūros įstaigose, o viena svarbiausių hospitalinių infekcijų valdymo priemonių yra jų epidemiologinė priežiūra“, -  sakė R.Valintėlienė.