Lietuvoje mažėja mirčių

Lietuvos gyventojų trukmė ilgėja, tačiau vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje. O pagrindinės mirties išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Mirtingumas pagal amžiaus grupes

2008 m., kaip ir kasmet, daugiausia mirė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šio amžiaus vyrų mirtingumo rodiklis 1,5 karto viršijo moterų.

Tačiau didelę dalį (beveik trečdalį) mirčių sudarė asmenų iki 65 metų amžiaus mirtys. 2000-2007 m. didėjo tokio amžiaus ir vyrų, ir moterų mirtingumas. 2008 m. šios amžiaus grupės vyrų mirtingumo rodiklis 2,6 karto viršijo moterų. Vyrų iki 65 metų amžiaus mirtingumas buvo didžiausias ES.

Kūdikių mirtingumas mažėjo. 2008 m. mirė 172 kūdikiai, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai. Per pastaruosius aštuonerius metus kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo 1,7 karto, tačiau išliko kiek didesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (ES vidurkis - 4,6).

Mirties priežastys

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.). 2008 m. dėl šių trijų pagrindinių mirties priežasčių mirė 83,7 procento mirusiųjų.

2008 m. daugiau nei pusė visų mirusių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (23,6 tūkst., arba 53,9 proc.). Mirtingumas nuo šių ligų ilgą laiką didėjo ir tik 2008 m., sumažėjus bendram mirtingumui, nežymiai sumažėjo. 2008 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 1,8 karto viršijo moterų. Palyginti su kitomis ES šalimis, ir vyrų, ir moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai gerokai didesni: vyrų - treti, moterų - ketvirti pagal dydį.

Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2008 m. nuo šių ligų mirė 19,7 tūkst., arba 83,4 proc. šio amžiaus mirusiųjų. Tačiau didėja ir 40-64 metų amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų - 2008 m. nuo šių ligų mirė 3,7 tūkst. asmenų, arba beveik kas trečias šio amžiaus mirusysis (2000 m. - 3,4 tūkst.).

Nuo piktybinių navikų miršta vis daugiau žmonių. 2008 m. nuo jų mirė 8,3 tūkst. žmonių, t. y. beveik penktadalis mirusiųjų (2000 m. - 7,7 tūkst.). Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1156), prostatos (528) ir skrandžio (434) piktybinių navikų. Standartizuotas mirtingumas nuo prostatos piktybinių navikų per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 1,2 karto ir buvo didžiausias ES.

Daugiausia moterų mirė nuo krūties (602), skrandžio (337), kiaušidžių (276) ir gimdos kaklelio (228) piktybinių navikų. Praėjusiais metais, palyginti su 2007 m., mirtingumas nuo šių piktybinių navikų padidėjo nežymiai, tačiau standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo vieni iš didžiausių ES.

Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo mažėja. Mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo skaičius, 2000-2007 m. išaugęs beveik dukart (ypač dėl alkoholinės kepenų ligos ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu), praėjusiais metais sumažėjo. 2008 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 1,5 tūkst. žmonių, arba 266 mažiau nei 2007 m.

Per aštuonis šių metų mėnesius dėl išorinių mirties priežasčių mirė apie 160 žmonių mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

2008 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirė 4,8 tūkst. žmonių (beveik 11 proc. visų mirusiųjų): iš jų 1111 asmenų nusižudė, 600 žuvo transporto įvykių metu, 504 mirė dėl nukritimų, 462 - apsinuodiję alkoholiu, 341 sušalo, 322 paskendo, 248 buvo nužudyti. Dėl šių priežasčių mirė beveik trečdalis vyrų ir penktadalis moterų iki 65 metų amžiaus.

Palyginti su 2007 m., 277 mažiau žmonių žuvo transporto įvykių metu, 101 mažiau sušalo, 59 - paskendo, 21 - mirė apsinuodijusių alkoholiu, tačiau šiek kiek padaugėjo savižudybių (86) ir nužudymų (6).

Nors standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje sumažėjo 1,2 karto, tačiau išliko gerokai didesnis negu kitose ES valstybėse narėse. Vyrų mirtingumas dėl šių priežasčių buvo net 4,4 karto didesnis negu moterų.


Šiame straipsnyje: statistika

NAUJAUSI KOMENTARAI

aisku

aisku portretas
aisku kad kai lietuvoj mazeja gyventoju tai ir mirt negali daug daugiau

melas

melas portretas
žmonių K V A I L I N I M A S medicinos-gydymo lygis blogėja,o valdžia nori sukvailint,kad amžius ilgėja-nevisi Lietuvoj,kaip žurnaliukščiai galvoja,kvailiai

Jonas

Jonas portretas
Mirčių mažėja todėl kad jau beveik visi silpnesni išmirė.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!
    Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!

    Nors seniau atostogos prie jūros daugiausia asocijuodavosi su vasaros sezonu, lietuviai vis dažniau pasilepinti saulės ir jūros teikiamais malonumais pasirenka žiemą. ...

  • Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?
    Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?

    Pasirodo, moterų pamėgta frazė „neturiu kuo apsirengti“ – nėra laužta iš piršto. OTTO surengta apklausa atskleidė, kad nors 82 proc. Lietuvos moterų spintose galima rasti iki 10 suknelių, jei rytoj būtų ypatinga proga,...

    4
  • Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu
    Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu

    Jei žiemos metu išsausėja veido oda, tinkama jos priežiūra gali padėti įveikti sudirgimus. Visgi norint užtikrinti ilgalaikę sveiką odos būklę, rekomenduojama ja rūpintis nuolatos. Kosmetologė Žaneta Lubianskienė pabrėžia, jog veido odo...

  • Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais
    Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais

    Praūžus griausmingam šventiniam laikotarpiui, neretam suvalgytas ar išgertas nuodėmes norisi kuo greičiau išvaryti iš organizmo. Deja, ne itin saikingo valgymo ar gėrimų vartojimo padariniai gali ilgam turėti įtakos tiek vid...

  • Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?
    Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?

    „Labai norėčiau prisiauginti blakstienas, bet girdėjau, kad tai kenkia akims. Norėčiau išgirsti specialistų nuomonę apie tai. Taip pat norėčiau žinoti, ar priaugintoms blakstienoms reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra“, &ndas...

    5
  • Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją
    Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją

    Žinomos menininkės Jūratės Rekevičiūtės nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji ne tik rengiasi tik jai vienai būdingu išskirtiniu stiliumi, bet ir tiesiog trykšte trykšta energija bei gyvenimo džiaugsmu. Nors grafikę kalbinome pači...

    6
  • Sportinių drabužių priežiūra: kaip išvengti klaidų?
    Sportinių drabužių priežiūra: kaip išvengti klaidų?

    Sportininkai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai žino – kokybiški sportui skirti drabužiai ne tik gerokai patuština kišenes, bet ir reikalauja ypatingos priežiūros. Net menkiausia klaida skalbiant ar džiovinant sportinius drabu...

  • V. Mičiulienė išbandė hialurono injekcijas: kartą paragavęs, negali sustoti
    V. Mičiulienė išbandė hialurono injekcijas: kartą paragavęs, negali sustoti

    Gero humoro jausmo nestokojanti aktorė, renginių vedėja ir humoristė Violeta Mičiulienė jau ne kartą įrodė esanti drąsi moteris. Prieš daugiau nei metus vienoje laidoje viešai susilažinusi, kad sulieknės, dabar moteris nėrė į dar d...

    5
  • Žiema – laikas pasirūpinti veido oda
    Žiema – laikas pasirūpinti veido oda

    Ar nepamiršote Naujųjų metų naktį pasižadėti darbų, siekių ir kasdienių rūpesčių sūkuryje šiemet daugiau dėmesio skirti tik sau? Jeigu taip, dar ne vėlu susigriebti, nes būtent žiema yra palankiausias metas iš esmės pasir...

    1
  • Kad šventės nepaliktų dėmių
    Kad šventės nepaliktų dėmių

    Vaišės, pokyliai, užkandžių stalai turi pavojingąją pusę. Puošnūs drabužiai, ilgai laukę savo valandos saugioje spintoje, per šventinį maratoną atsiduria didesnės rizikos zonoje –  jų taip ir tyko padažai, antpila...

Daugiau straipsnių