Lietuvių naudojimosi mobiliuoju telefonu įpročiai kelia grėsmę

Lietuviai peržengė pavojingą naudojimosi mobiliuoju telefonu ribą - 10 metų. Ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.

Tai rodo naujausių, kelis dešimtmečius trukusių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų preliminarūs rezultatai, skelbia britų dienraštis “The Telegraph”. Gerokai anksčiau Švedijos, Izraelio, JAV ir kitų šalių nepriklausomų mokslininkų atlikti tyrimai taip pat parodė, kad ilgiau nei 10 metų naudojantis mobiliuoju telefonu gali padidėti smegenų navikų rizika.

Dalis lietuvių patenka į PSO įvardintą padidintos rizikos grupę. Mobilųjį telefoną turi 98 proc. lietuvių, 41 proc. jų mobiliuoju telefonu naudojasi daugiau nei 10 metų. Tai paaiškėjo organizacijų „Ekoinstitutas“ (Lietuva) ir „PowerWatch“ (D. Britanija) iniciatyva rinkos tyrimų bendrovei AC „Nielsen Baltics“, UAB šių metų rugsėjo mėnesį atlikus reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Vienoje iš PSO tyrimų išvadų teigiama, kad labai dažnai mobiliaisiais telefonais kalbantys asmenys 39 procentais labiau nei kiti rizikuoja susirgti smegenų vėžiu. Lietuviams ši išvada taip pat nepalanki: 53 procentai žmonių šalyje kasdien mobiliuoju telefonu šneka ilgiau nei 15 minučių, 30 procentų - ilgiau nei pusvalandį.

Mokslininkai jau anksčiau įspėjo, kad ilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu gali kelti grėsmę sveikatai. Grahamas Philipsas, D. Britanijos organizacijos „PowerWatch“ atstovas teigia, kad beveik visi tarptautiniai nepriklausomi tyrimai parodė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas kelia didelę smegenų auglių išsivystymo grėsmę. „Pavyzdžiui, vadovaujant profesoriui Lennartui Hardelliui Švedijoje atliktų tyrimų duomenimis, kiekvieni naudojimosi mobiliuoju telefonu metai riziką susirgti galvos smegenų vėžiu gali padidinti 8 proc., o po 10 ir daugiau naudojimosi mobiliuoju telefonu metų rizika susirgti galvos smegenų vėžiu gali padidėti net 280 proc.“,- teigia Grahamas Philipsas.

Nepaisant mobiliųjų telefonų keliamą grėsmę sveikatai patvirtinančių tyrimų, vis dar esama prieštaringų duomenų ir nuomonių.

 „Kodėl taip yra, diskutavome ir su partneriais D. Britanijoje - organizacijos „PowerWatch“ vadovais.  Jų teigimu, esama tam tikrų dėsnių - pavyzdžiui, mobiliojo ryšio sektoriaus finansuotų tyrimų rezultatai kur kas dažniau neigė mobiliųjų telefonų žalingą poveikį sveikatai nei nepriklausomų tyrimų išvados“,- mintimis dalinasi Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto“ vadovė.

Egzistuoja ir kita problemos pusė: daugumos šalių gyventojai mobiliuoju telefonu naudojasi dar gan neilgą laiką ir dėl to nėra galimybės ištirti ilgalaikio mobilaus telefono skleidžiamų bangų poveikio. Be to, dauguma mokslininkų sutaria, kad neigiamas mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis gali pasireikšti ne iš karto, o po tam tikro laiko - vadinamojo latentinio periodo.

Ar rizikuoja tik tie, kurie mobiliuoju telefonu naudojasi daugiau nei 10 metų ir kalba dažnai? Mokslininkų duomenimis, grėsmę sveikatai gali kelti ne tik ilgas naudojimosi mobiliuoju telefonu laikas bei naudojimosi dažnumas, bet ir pokalbio trukmė.

Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų vienas pokalbis mobiliuoju telefonu vidutiniškai trunka daugiau nei 5 minutes. Vidutiniškai daugiau nei 5 minutes dažniau šneka moterys (38 proc.) ir 25-34 metų amžiaus lietuviai (44 proc.).

Dalis mokslininkų mano, kad jau po 5 pokalbio telefonu minučių, elektromagnetinei spinduliuotei veikiant žmogaus ląsteles, gali pasireikšti ne tik šiluminis poveikis (t.y. audinių temperatūros padidėjimas), bet ir susidaryti DNR pažeidimai, pakisti baltymų struktūros, sutrikti ląsteles sudarančių jonų judėjimas - dėl to gali sutrikti nervinio signalo perdavimas, susidaryti vėžinės ląstelės ar net įvykti genų mutacijos.

Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras elektromagnetines bangas yra priskyręs antros grupės kancerogenams: tai reiškia, kad jų kancerogeniškumas gyvūnams įrodytas, o žmogui galimas, bet dar kol kas iki galo nėra įrodytas.

Profesorė Laima Griciūtė, onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė teigia, kad galimas mobiliųjų telefonų poveikis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

„Mobiliųjų telefonų poveikį mes patys galime sumažinti arba visiškai nebūti veikiami mobiliojo telefono skleidžiamų bangų“,- pažymi profesorė Laima Griciūtė.

Grahamas Philipsas rekomenduoja riboti naudojimąsi mobiliuoju telefonu: ,,Kalbėkite mobiliuoju telefonu kaip įmanoma trumpiau ir tik tuomet, kai tai yra būtina. Nenaudojamą mobilųjį telefoną laikykite atokiau nuo kūno paviršiaus, kiek tai yra įmanoma. Bent jau nelaikykite telefono greta pagrindinių vidaus organų - kišenėje ant krūtinės ar priekinėse kelnių kišenėse“.

Vis daugėjant įrodymų dėl galimos mobiliųjų telefonų keliamos grėsmės sveikatai, žmonėms rekomenduojama atsižvelgti į patarimus ir mobiliuoju telefonu naudotis atsakingai: skambinti tik tada, kai išties būtina, ir kalbėti kuo trumpiau.

 


Šiame straipsnyje: mobilusis telefonasrizika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių