Lietuviai gydytojų apie pulsą teiraujasi dažniau

Daugiau nei mėnesį visoje šalyje vykusi sveikatingumo iniciatyva „Nuramink pulsą“ dar kartą patvirtino, kad lietuviai žino ir matuoja savo kraujospūdį, tačiau neįvertina ir nepakankamai rūpinasi kitu tiek pat širdies sveikatai svarbiu faktoriumi - pulsu.

Tačiau projekto metu apskričių centruose surengti 10 nemokamų jogos seminarų, skirtų atkreipti gyventojų dėmesį į pulsą bei paskatinti stiprinti širdies sveikatą, sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo, o dalyvių skaičius dvigubai viršijo prognozes. Seminaruose iš viso sulaukta apie 400 gyventojų ir gydytojų. Aktyviausiai dalyvavo ir pulsu domėjosi Klaipėdos, Telšių, Alytaus ir Kauno apskričių gyventojai.

„Manome, kad akcija tikslą pasiekė ir esame patenkinti jos rezultatais - atkreipėme visuomenės dėmesį į pulsą. Ne vienas šalies gydytojas teigia pastebėjęs, kad pacientai vis aktyviau domisi pulsu, teiraujasi apie būdus ir priemones, kaip jį retinti. Nemokamų jogos seminarų metu mokėme, kaip tai padaryti naudojant tinkamą fizinį krūvį, tačiau kiekvienu atveju reikia teirautis savo gydytojo patarimo, o kai niekas kitas nebegali padėti - vartoti pulsą retinančius vaistus“, - sako vienas iš projekto „Nuramink pulsą“ organizatorių, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Pranas Šerpytis.

Sveikatingumo iniciatyvos metu visoje šalyje pastebėta bendra tendencija - savo kraujospūdį žinojo beveik kiekvienas gyventojas ir tik maža dalis atėjusiųjų į seminarus žinodavo pulsą - širdies susitraukimų dažnį per minutę. Žymiai mažiau gyventojų savo pulsą žinojo, nes jo tankumą buvo nustatęs gydytojas arba buvo jį nusistatę patys, kai aparatu matuodavosi kraujospūdį. Tik nedidelė dalis teigė žinantys, kad pulsą galima sekti bei skaičiuoti labai paprastai - t.y. užčiuopus jį ant riešo ar kaklo ir kad pulsas gali suteikti tiek pat informacijos apie širdies sveikatą, kiek ir kraujospūdis.

Iniciatyvos „Nuramink pulsą“ seminarai vyko 9-ių apskričių centrų gydymo įstaigose nuo spalio mėnesio iki lapkričio pabaigos. Projektas buvo pradėtas ir užbaigtas Kaune. Seminarus, mokančius reguliuoti pulsą ir stiprinti širdį, pasikeisdami vedė po du jogos specialistus, kurie taip pat turi ir medicininį išsilavinimą.

„Šiuo projektu siekėme kuo išsamiau Lietuvos gyventojams paaiškinti pulso svarbą sveikatai, nes pulsą, kaip ir kraujospūdį, reguliuoti ypač svarbu žmonėms nuo 45 metų ir turintiems aukštą kraujospūdį. Todėl džiaugiamės, kad ši žmonių grupė aktyviai dalyvavo seminaruose. Dar kartą įsitikinome, kad tokios iniciatyvos yra vienas geriausių būdų pasiekti žmones bei paskatinti juos pasitikrinti savo sveikatą, žinoti svarbiausius širdies ligų rizikos faktorius ir nuolat rūpintis širdimi. Todėl planuojame ir toliau šią iniciatyvą tęsti“, - sako Saulius Šabūnas, farmacijos bendrovės „AstraZeneca Lietuva“ generalinis direktorius.

Optimalus žmogaus pulsas ramybės būsenoje turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika. Kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Tačiau šių metų vasarą kompanijos RAIT atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų, jų pačių teigimu, pulsas ramybės būsenoje vidutiniškai yra 70 kartų per minutę.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių - 27 proc., o jį nuolat stebi tik 5 proc. Niekada į pulsą neatkreipia dėmesio net 42 proc. šalies gyventojų. O pulsą su kraujospūdžiu sieja vos 14 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje nuo širdies ligų miršta 24 tūkst. žmonių per metus, t.y. vidutiniškai po 66 kasdien. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė žmogaus gyvybę nusinešanti priežastis Lietuvoje. Nuo širdies ligų mirštančiųjų skaičius katastrofiškai jaunėja.

 


Šiame straipsnyje: pulsasjoga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių