Kokia tikroji arbatos ir kavos puodelio kaina?

Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai apie 5,5 kg kavos ir apie 0,4 kg arbatos – atitinkamai su tuo yra susijęs ir poveikis aplinkai. Kokia tikroji arbatos, kavos puodelio kaina?

Apie tai LRT Radijo laida „Ryto garsai“ kalbėjosi su projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą“ eksperte, Vytauto Didžiojo universiteto lektore Renata Dagiliūte  ir Ekologiškos kultūros asociacijos vadove, žurnalo „Green`as“ redaktore Lauryna Tarvydiene.

Ponia L. Tarvydiene, kaip, atrodo, toks nekaltas mūsų įprotis kasdien gerti arbatą gali prisidėti prie aplinkos užteršimo, net žmonių išnaudojimo ar biologinės įvairovės nykimo?

L. Tarvydienė: Arbatos pramonė yra didelio masto pramonė, kurios poreikiams pasitelkiami milžiniški gamtiniai ir žmogiškieji resursai. Arbatos plantacijos užima didžiulius gamtinius arealus, kuriuose dėl to, kad ten yra arbatmedžių plantacijos, nyksta didelė gyvūnų ir augalų įvairovė. Kita problema, kad ši pramonė, siekdama didesnių pelnų, didina savo produktyvumą pasitelkdama chemines trąšas. Ne paslaptis, kad kai kurios iš šių cheminių trąšų Vakaruose jau yra griežtai draudžiamos. Tuo metu Indijoje jos vis dar naudojamos. Indijos arbatos pramonėje naudojama mažiausiai 13 pesticidų rūšių, kurie kartu su arbatmedžių lapeliais patenka į mūsų puodelius.

Kitas dalykas – arbatos pramonės korporacijos žino, kad mažinant darbo jėgos kainą, didės jų pajamos, kas dažniausiai jas priveda prie nežmoniško elgesio su savo darbuotojais, prie vaikų išnaudojimo ir kitų negerų dalykų. Ir dar vienas aspektas, kuris ne mažiau svarbus, – kai kurios arbatos gamintojos vis dar vykdo pakankamai žiaurius bandymus su gyvūnais, nors šių bandymų iš jų niekas ir nereikalauja.

Mūsų pasiklausęs koks nors arbatų mėgėjas sakys: man nė motais kas ten vyksta, aš tą arbatą kaip gėriau, taip gersiu.

L. Tarvydienė: jeigu jam nesvarbu nykstanti gyvūnų įvairovė arba užteršiamas dirvožemis ir vanduo, jam, ko gero, bus labai svarbu jo sveikata. Tai bent jau iš tos pusės jis turėtų žinoti, kad arbatos pramonėje naudojami pesticidai. Tie pesticidai su arbatmedžių lapeliais patenka į jo geriamos arbatos puodelį. Tai jei jam tai nesvarbu, aš kitokių argumentų tokiam žmogui daugiau ir neturėčiau.

Bet ar turime pasirinkimą?

Be abejo, turime. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje smarkiai populiarėja ekologiškos arbatos. Gamintojai vis dažniau taiko atsakingo verslo praktiką. Tai reiškia, kad jie sertifikuojasi, neišnaudoja žmonių, nenaudoja sveikatai kenksmingų trąšų ir t.t. Tik gal žmonės dar ne visada ieško tokios arbatos. Jų pasirinkimą vis dar dažnai nulemia įvairūs reklaminiai šūkiai, kad tai sveika arbata, aukščiausios rūšies arbata, natūrali, iš gamtos ir t.t., kai iš tiesų vartotojas turėtų žinoti, kad ekologiškumą ir atsakingą verslą patvirtina tam tikti sertifikatai. Lietuvos vartotojai šiuo požiūriu jau iš tiesų yra senokai šviečiami ir, manau, daugelis žino, kaip atpažinti sertifikuotą ekologišką produktą, taip pat ir arbatą.

Kokią arbatą geriau pirkti – sveriamą ar pakeliuose – kokybės prasme? (klausytojos klausimas)

Kokybės prasme vienareikšmiai sveriama. Bet čia yra du aspektai. Jei jūs perkate nesertifikuotą, neekologišką arbatą, tai turėkite omenyje, kad arbata pakeliuose yra pačios prasčiausios kokybės, ir tai yra patvirtintas faktas. Be to, kad ten naudojama pačios prasčiausios kokybės žaliava, dar turėkite omenyje ir pakelių gamybos procesą. Jis dažnai taip pat yra nešvarus: naudojami klijai, metaliniai elementai, todėl šiuo aspektu jūs galite dvigubai pakenkti sau.

Norėdami tiek kokybiškos, tiek sveikos arbatos vartokite ekologišką arbatą arba arbatą, kurią susirinkote patys darželyje pas močiutę, laukuose, miškuose. Čia iš tikrųjų ribų fantazijai nėra – tiek sveikatos, tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu išlošite trigubai.

Ponia R. Dagiliūte, jūs daugiau žinote apie kavą, apie išgerto kavos puodelio poveikį aplinkai.

R. Dagiliūtė: tai, kaip buvo užauginta, kokiose plantacijose, kaip atkeliavo, kaip mes pasiruošėme tą kavą ir pagaliau, kaip sutvarkėme kavos atliekas, – visa tai turi savo kainą.

50 proc. viso poveikio, kuris siejasi su kava, tenka auginimui plantacijose, kita dalis tenka mums – vartotojams.

Ar kavamedžiai, kaip ir arbatos krūmai, irgi tręšiami pesticidais? (klausytojos klausimas)

Kava gali būti ir ekologišku būdu užauginta, ir tradiciškai. Tradiciniu būdu – tai, aišku, bus naudojama daugiau įvairių trąšų, apsaugos priemonių.

Tai kaip išgertas kavos puodelis veikia klimato kaitą, nuo ko priklauso poveikis aplinkai ir kaip mes kiekvienas galėtume jį mažinti?

Yra įvairių skaičiavimų, mokslininkai stengiasi įvertinti vienos ar kitos kavos rūšies poveikį aplinkai. Skaičiuojama, kad vienas puodelis kavos gali vidutiniškai sąlygoti 60–70 gramų CO2 – klimato kaitą skatinančių dujų – emisijos. Skaičiai gal ir neatrodo dideli, bet įsivaizduokime, kiek kavos išgeriame per dieną arba per metus, tai tas bendras poveikis yra didelis.

Kaip minėjau, viena dalis poveikio tenka auginimo stadijai, o kita – mums, vartotojams: kaip mes vartojam, kokia ta kava, ar pupeles susimalame, ar jau perkame paruoštą kavą pakuotėse, kiek vandens užverdam, kaip atliekas sutvarkom.
Kavos ruošimas aparatu daro didesnį poveikį aplinkai vien dėlto, kad sunaudojame daugiau energijos. Jei paprastai užsiplikome arba paprastą filtrą naudojame, tai aplinkai palankiau.

Kitas dalykas – kokį aparatą naudojame, jei vis dėlto naudojame. Dabar daug kalbama apie buitinių prietaisų energijos efektyvumą, tai skaičiuojama, kad net iki 30–40 proc. energijos, kurią mes sunaudojame kavai pasigaminti, galima sutaupyti išjungus aparatą iš tinklo, nepalikus jo budėjimo režime arba įsigijus energiją taupantį kavos aparatą. Ir tuomet poveikis klimato kaitai gali būti net tris kartus mažesnis, jeigu kavą virsime tokiu aparatu.
Ir vandens kiekis, kurį mes užsiverdame kavai, labai svarbus. Atrodo, mažas dalykas, bet jei jūs užsiverdate dvigubai daugiau vandens kavai užsiplikyti, negu jums reikia, tai jūs 15 proc. padidinate savo įtaką aplinkai. Išvaistote energijos, nes  jos nepanaudojate.


Gairės: kava, Arbata, sveikata

Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių