Kodėl genialumas ir beprotybė susiję?

Daugelis žymiausių kūrėjų-genijų sirgo psichikos ligomis, pradedant dailininkais Vincentu van Goghu ar Frida Kahlo, baigiant literatūros milžinais Virginia Woolf ar Edgaru Allanu Poe.

Šiandien legendinis ryšys tarp genialumo ir beprotybės jau nebėra tik įrodymais nepagrįstas teiginys. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šie du žmogaus proto ekstremumai susiję, o mokslininkai jau pradeda suprasti, kodėl, rašo lifeslittlemysteries.com.

Neseniai atliktus ir dar vykdomus tyrimus šia tema aptarė į penktąjį Pasaulio mokslo festivalį Niujorke susirinkę ekspertai. Trys iš jų patys serga psichikos ligomis.

Johno Hopkinso universiteto medicinos mokyklos psichologė Kay Redfield Jamison teigė, kad 20 ar 30 mokslinių tyrimų rezultatai paremia sąvoką „kankinamas genijus“. Kalbant apie įvairias psichozės rūšis, atrodo, kad kūrybiškumas labiausiai susiję su nuotaikos sutrikimais ir ypač – bipoliniu sutrikimu (maniakine depresija), kuris kamuoja ir pačią K. Jamison.

Pavyzdžiui, viename tyrime matuotas 700 tūkst. šešiolikmečių švedų intelektas, o po dešimtmečio analizuota, kurie jų susirgo psichinėmis ligomis. Stulbinantys rezultatai paskelbti 2010 metais.

„Jie nustatė, kad žmonės, kurie pranoko kitus būdami 16-os, keturis kartus labiau buvo linkę susirgti maniakine depresija“, – teigė mokslininkė.

Maniakinė depresija pasižymi ryškiu nuotaikų svyravimu – nuo didžiulės laimės (vadinamos „manija“) iki gilios depresijos. Kaip toks brutalus ciklas pagimdo kūrybiškumą? Kito konferencijos dalyvio Jameso Fallono, Kalifornijos Irvine universiteto neurobiologo, tyrimas pateikia atsakymą.

„Maniakine depresija sergantys žmonės linkę kurti, kai vaduojasi iš gilios depresijos“, – teigė jis.

Kai tokio paciento nuotaika pagerėja, pakinta ir jo smegenų aktyvumas: aktyvumas žemesnėje smegenų srityje, vadinamoje frontaline žieve, sumažėja, tačiau padidėja aukščiau esančioje šios žievės srityje.

Lygiai tokie patys pokyčiai vyksta ir tuomet, kai žmogų užklumpa kūrybiškumo protrūkiai.

„Egzistuoja ryšys tarp šių schemų, susijusių su maniakine depresija ir kūrybiškumu“, – tvirtino J. Fallonas.

Aiškindama, kaip procesai smegenyse pavirsta sąmoninga mintimi, protinės sveikatos teisės profesorė iš Pietų Kalifornijos universiteto Elyn Saks teigė, kad psichoze sergantys žmonės ne taip gerai filtruoja dirgiklius kaip kiti. Vietoj to, jie sugeba vienu metu puoselėti vienas kitam prieštaraujančius sumanymus. Taip jie pastebi laisvas asociacijas, kurių daugumos žmonių nesąmoningos smegenys nelaiko pakankamai vertingomis, kad siųstų į mūsų sąmonės paviršių. Nors nesąmonių įsiveržimas į sąmoningą mintį gali būti trikdantis ir neįveikiamas, „jis gali būti ir gana kūrybingas“, teigė E. Saks, jaunystėje susirgusi šizofrenija.

Pavyzdžiui, žodžių asociacijų tyrimai, kuriuose dalyvių prašoma surašyti visus žodžius, kurie šauna į galvą išgirdus žodį-dirgiklį (pavyzdžiui, „tulpė“), parodė, kad maniakine depresija sergantys žmonės, apimti nestiprios manijos, per duotą laiko tarpą gali sugalvoti trigubai daugiau asociacijų nei kiti žmonės. Tačiau kaip tai sukelia genialumo prasiveržimus? Gali būti, kad turint daugiau nenuslopintų idėjų, egzistuoja didesnė tikimybė sukurti ką nors nuostabaus.

Žinoma, niekas netrykšta kūrybine energija per gilios depresijos ar šizofrenijos priepuolį. Be kita ko, šios ligos silpnina ir net kelia grėsmę gyvybei, teigia mokslininkai, ir nors visuomenė pelnosi iš savo kankinamų genijų produktyvumo, šie individai ne visuomet mano, kad jų genialumo momentai verti užsitęsusių kančių.

„Manau, kad kūrybingumas yra tik viena dalis to, kas paprastai būna bloga“, – teigė E. Saks.

Daugelis žymiausių kūrėjų-genijų sirgo psichikos ligomis, pradedant dailininkais Vincentu van Goghu ar Frida Kahlo, baigiant literatūros milžinais Virginia Woolf ar Edgaru Allanu Poe.

Šiandien legendinis ryšys tarp genialumo ir beprotybės jau nebėra tik įrodymais nepagrįstas teiginys. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šie du žmogaus proto ekstremumai susiję, o mokslininkai jau pradeda suprasti, kodėl, rašo lifeslittlemysteries.com.

Neseniai atliktus ir dar vykdomus tyrimus šia tema aptarė į penktąjį Pasaulio mokslo festivalį Niujorke susirinkę ekspertai. Trys iš jų patys serga psichikos ligomis.

Johno Hopkinso universiteto medicinos mokyklos psichologė Kay Redfield Jamison teigė, kad 20 ar 30 mokslinių tyrimų rezultatai paremia sąvoką „kankinamas genijus“. Kalbant apie įvairias psichozės rūšis, atrodo, kad kūrybiškumas labiausiai susiję su nuotaikos sutrikimais ir ypač – bipoliniu sutrikimu (maniakine depresija), kuris kamuoja ir pačią K. Jamison.

Pavyzdžiui, viename tyrime matuotas 700 tūkst. šešiolikmečių švedų intelektas, o po dešimtmečio analizuota, kurie jų susirgo psichinėmis ligomis. Stulbinantys rezultatai paskelbti 2010 metais.

„Jie nustatė, kad žmonės, kurie pranoko kitus būdami 16-os, keturis kartus labiau buvo linkę susirgti maniakine depresija“, – teigė mokslininkė.

Maniakinė depresija pasižymi ryškiu nuotaikų svyravimu – nuo didžiulės laimės (vadinamos „manija“) iki gilios depresijos. Kaip toks brutalus ciklas pagimdo kūrybiškumą? Kito konferencijos dalyvio Jameso Fallono, Kalifornijos Irvine universiteto neurobiologo, tyrimas pateikia atsakymą.

„Maniakine depresija sergantys žmonės linkę kurti, kai vaduojasi iš gilios depresijos“, – teigė jis.

Kai tokio paciento nuotaika pagerėja, pakinta ir jo smegenų aktyvumas: aktyvumas žemesnėje smegenų srityje, vadinamoje frontaline žieve, sumažėja, tačiau padidėja aukščiau esančioje šios žievės srityje.

Lygiai tokie patys pokyčiai vyksta ir tuomet, kai žmogų užklumpa kūrybiškumo protrūkiai.

„Egzistuoja ryšys tarp šių schemų, susijusių su maniakine depresija ir kūrybiškumu“, – tvirtino J. Fallonas.

Aiškindama, kaip procesai smegenyse pavirsta sąmoninga mintimi, protinės sveikatos teisės profesorė iš Pietų Kalifornijos universiteto Elyn Saks teigė, kad psichoze sergantys žmonės ne taip gerai filtruoja dirgiklius kaip kiti. Vietoj to, jie sugeba vienu metu puoselėti vienas kitam prieštaraujančius sumanymus. Taip jie pastebi laisvas asociacijas, kurių daugumos žmonių nesąmoningos smegenys nelaiko pakankamai vertingomis, kad siųstų į mūsų sąmonės paviršių. Nors nesąmonių įsiveržimas į sąmoningą mintį gali būti trikdantis ir neįveikiamas, „jis gali būti ir gana kūrybingas“, teigė E. Saks, jaunystėje susirgusi šizofrenija.

Pavyzdžiui, žodžių asociacijų tyrimai, kuriuose dalyvių prašoma surašyti visus žodžius, kurie šauna į galvą išgirdus žodį-dirgiklį (pavyzdžiui, „tulpė“), parodė, kad maniakine depresija sergantys žmonės, apimti nestiprios manijos, per duotą laiko tarpą gali sugalvoti trigubai daugiau asociacijų nei kiti žmonės. Tačiau kaip tai sukelia genialumo prasiveržimus? Gali būti, kad turint daugiau nenuslopintų idėjų, egzistuoja didesnė tikimybė sukurti ką nors nuostabaus.

Žinoma, niekas netrykšta kūrybine energija per gilios depresijos ar šizofrenijos priepuolį. Be kita ko, šios ligos silpnina ir net kelia grėsmę gyvybei, teigia mokslininkai, ir nors visuomenė pelnosi iš savo kankinamų genijų produktyvumo, šie individai ne visuomet mano, kad jų genialumo momentai verti užsitęsusių kančių.

„Manau, kad kūrybingumas yra tik viena dalis to, kas paprastai būna bloga“, – teigė E. Saks.


Šiame straipsnyje: genialumasbeprotybėliga

NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
gal kartais kas paskaičiavo (procentais) kiek nekuriančių ir nerašančių žmonių serga depresija ir šizofrenija. Manau kad tai būtų labai nemažas procentas. Lygiai taip pat galima parašyti straipsnį apie olimpiečius kurie tampa invalidais, nes aktyviai sportuoja. O kiek procentų žmonių invalidų niekada nesportavusių? Labai jau didelis noras viską sudėlioti į lentynėles. Su žmogumi tai padaryti neįmanoma, jis yra daug sudėtingesnis nei tai kas dėliojama pagal kažkokias schemas. Patiko kažkur perskaityta mintis, kad pats pavojingiausias yra ABSOLIUČIAI sveikas žmogus. Tokių, savo galva nesinaudojančių, nemastančių, nejaučiančių ir su gerai ištreniruota sąžine žmonių yra daug.

geras

geras  portretas
pirmas koment.

buti kitokiu sunku

buti kitokiu sunku portretas
bet ne visiems, pvz visokiems iskrypeliams gera - juos net EU pinigais seria.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Receptas dailiai figūrai – 10 tūkst. žingsnių
    Receptas dailiai figūrai – 10 tūkst. žingsnių

    Neatsispyrėte pagundai prie kavos paskanauti saldumynų? Nesijaudinkite, lieti prakaito sporto salėje dėl aplankiusios silpnumo akimirkos nereikės – sudeginti nepageidaujamas kalorijas galima ir einant.  Amerikiečių moksliniai tyrimai rodo, ka...

    1
  • Įžymybių stilistė pataria, kaip neišleidžiant krūvos pinigų atrodyti tarsi žvaigždei
    Įžymybių stilistė pataria, kaip neišleidžiant krūvos pinigų atrodyti tarsi žvaigždei

    „Garsių klientų būdavo tiek daug, kad net jų visų vardų nepamenu. Mūsų parduotuvėje apsipirkdavo dar ir dabar aukščiausiu lygiu besivaržantys lenktynininkai, daug kino žvaigždžių ir bet kokia kaina viešumo vengiančių turtuo...

  • Korsetų kultas arba mada, kuri žaloja
    Korsetų kultas arba mada, kuri žaloja

    Nors korsetas tokio pat senumo kaip mūsų civilizacija, jis madingas ir XXI a. Gydytojas Alvydas Unikauskas įspėja – tokia mada gali rimtai sužaloti. ...

  • Pasitepusi riebiu kremu vos nenušalo nosies
    Pasitepusi riebiu kremu vos nenušalo nosies

    Patarimų, kaip apsaugoti veido odą nuo šalčio, apstu, tačiau neretai jie prieštaringi. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros dėstytoja Vaiva Vaikšnorienė perspėja pasikliauti tik profesionalų nuomone. ...

    1
  • Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!
    Štai sąrašiukas daiktų, tiesiog privalomų atostogoms!

    Nors seniau atostogos prie jūros daugiausia asocijuodavosi su vasaros sezonu, lietuviai vis dažniau pasilepinti saulės ir jūros teikiamais malonumais pasirenka žiemą. ...

  • Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?
    Lietuvės nemėgsta gėlėtų suknelių?

    Pasirodo, moterų pamėgta frazė „neturiu kuo apsirengti“ – nėra laužta iš piršto. OTTO surengta apklausa atskleidė, kad nors 82 proc. Lietuvos moterų spintose galima rasti iki 10 suknelių, jei rytoj būtų ypatinga proga,...

    4
  • Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu
    Kasdienė odos priežiūra turi virsti natūraliu įpročiu

    Jei žiemos metu išsausėja veido oda, tinkama jos priežiūra gali padėti įveikti sudirgimus. Visgi norint užtikrinti ilgalaikę sveiką odos būklę, rekomenduojama ja rūpintis nuolatos. Kosmetologė Žaneta Lubianskienė pabrėžia, jog veido odo...

  • Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais
    Tai, kas padės greičiau atsisveikinti su švenčių padariniais

    Praūžus griausmingam šventiniam laikotarpiui, neretam suvalgytas ar išgertas nuodėmes norisi kuo greičiau išvaryti iš organizmo. Deja, ne itin saikingo valgymo ar gėrimų vartojimo padariniai gali ilgam turėti įtakos tiek vid...

  • Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?
    Priaugintos blakstienos: ar pavojus akims realus?

    „Labai norėčiau prisiauginti blakstienas, bet girdėjau, kad tai kenkia akims. Norėčiau išgirsti specialistų nuomonę apie tai. Taip pat norėčiau žinoti, ar priaugintoms blakstienoms reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra“, &ndas...

    5
  • Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją
    Ryški moteris, renkanti savo gyvenimo akimirkų kolekciją

    Žinomos menininkės Jūratės Rekevičiūtės nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji ne tik rengiasi tik jai vienai būdingu išskirtiniu stiliumi, bet ir tiesiog trykšte trykšta energija bei gyvenimo džiaugsmu. Nors grafikę kalbinome pači...

    7
Daugiau straipsnių