Kaip panaikinti įprotį medikams duoti kyšius?

"Žmogus savo pinigų nebeatiduotų medikams "į kišenę", o susimokėtų už paslaugas gydymo įstaigai - taip išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį", - interviu BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

- Kodėl sutikote tapti sveikatos apsaugos ministru?

- Yra tam tikra politiko atsakomybė. Tą atsakomybę žmogus prisiima pasirinkdamas politiko kelią - dalyvaudamas rinkimuose, formuluodamas tam tikras nuostatas. Ir jeigu yra galimybė tai įgyvendinti, realizuoti, tos atsakomybės neturi bijoti. Tai ir iššūkis. Tai jau asmeninis požiūris. Ir nauja veikla. Yra tam tikra ambicija tuos iššūkius priimti ir įveikti. Kartu tai ir partijos, kuri delegavo mane į šias pareigas, atsakomybė.

- Buvusio partiečio viceministro Artūro Skiko sukelto korupcijos skandalo purvas aptaškė ir partiją, ir ministeriją. Visuomenei tai spjūvis į veidą: "tokie žmonės", "iš tos pačios partijos" dirba ypač svarbioje kiekvienam šalies gyventojui įstaigoje.

- Atskirų atvejų, atskirų žmonių paklydimų, paslydimų nevertinkime kaip sistemos.

- Ar Jūs nemanote, kad nespėsite padaryti nieko naudinga, nes įprastas skandalas sveikatos sistemoje ir jus išvers iš posto?

- Prielaidomis kalbėti nereikėtų. Teisiniais tyrimais turi užsiiminėti tam tikros institucijos. Jeigu bijočiau, neičiau. O kaip atsitiks, parodys gyvenimas, o dabar reikia priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už tuos sprendimus.

- Ar bus priimtas siūlymas, pavyzdžiui, įvesti apsilankymo pas gydytoją mokestį?

- Reikia diskutuoti. Reikia labai gerai apsvarstyti, kad tai nepablogintų paslaugų prieinamumo. Kol kas aiškios nuomonės šiuo klausimu negaliu pasakyti. Kad yra problema - taip. Yra piktnaudžiaujama - žmonės ateina su šeimos gydytoju ar su specialistu pasišnekėti. Yra žmonių, kurie į polikliniką vaikšto kaip į darbą. Ne visada, kai yra būtina. Medikai tai pastebi ir išryškina.

- Nuo balandžio 1 dienos pradedami reguliuoti nekompensuojamų vaistų antkainiai. Ar nuo tos dienos žmonės pajus mažesnes kainas?

- Pajausti realiai turėtų nuo balandžio 1-osios, nes nuo šios dienos įsigalioja didžiausi leistini antkainiai. Vaistų gamintojai galės iki balandžio 10 dienos pateikti vaistų deklaruojamą kainą. Tie vaistai, kurie bus įsigyti iki balandžio 1 dienos, galės būti realizuojami laikant, kad deklaruojama kaina yra jų įsigijimo kaina. Kitaip tiekėjai patirs nuostolių. Jie bus nepagrįsti. Ir tikriausia galėtų teisme išsireikalauti tų nuostolių atlyginimo. Nuo gegužės 1-osios turės veikti visa sistema - nuo gamintojo deklaruotos kainos paskelbimo iki vaistinės. Kaip tai veiks, ar nebus piktnaudžiavimų, ar pajus žmonės iš karto, dabar galime tik prognozuoti. Visada būna pereinamasis laikas. Bet tikiuosi, kad ta sistema žmonėms duos teigiamą efektą

- Kodėl vaistų kainų deklaravimas gamintojams atidedamas beveik mėnesiui?

- Per daug buvo pasitikėta, kad gamintojai patys geranoriškai deklaruos kainas dar neįsigaliojus įstatymui - iki balandžio 1 dienos. To neįvyko.

- Kaip žmogui, po balandžio 1-osios įsigijus vaistų žinoti, ar jis nepermokėjo?

- Jeigu žmogus serga ir perka vaistus ne pirmą kartą, jis galės palyginti kainas pats. Tą informaciją apie atpigimą reikės viešinti, teikti visuomenei, kokie įvyko kainų pokyčiai. Analizė bus daroma.

Kalbant apie tai, kaip žmogus galės pamatyti, ar atpigo vaistai, yra patvirtinta nauja tvarka dėl informacijos prieinamumo, koks vaistas iš tam tikros vaistų grupės yra pigiausias - ta informacija bus pateikiama monitoriuje ir žmogus galės pamatyti. Vaistinėje privalo prie kiekvienos kasos būti monitorius - jame matysis kaina, kuris vaistas kiek kainuoja, jeigu kompensuojamas, kiek kompensuojamas ir kokią priemoką turi susimokėti.

Mūsų pareiga nustatyti tvarką, kad žmogui informacija būtų prieinama maksimaliai ir jis turėtų galimybę rinktis, o jeigu kas nors neaišku, kad jam būtų suteikti visi paaiškinimai, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kai yra pasiūlomas ne pigiausias vaistas iš galimų pasirinkti.

Nes dabar dažnai ir būna, kad vyksta rinkodaros akcijos, kada teigiama ir rodoma, kad yra tas ar kitas pigesnis vaistas, o iš tiesų žmogus ir nesužino, ar yra dar pigesnis vaistas.

 - O jeigu žmogus pirkdamas vaistus ir prieš mėnesį, ir įsigaliojus kainų reguliavimui, mokės tą pačią kainą?

- Kontroliuojama bus. O kalbant apie bausmes - jos bus tokios, kokios numatytos įstatyme. Griežčiausia bausmė - draudimas įstatymo nesilankančiai bendrovei prekiauti vaistais Lietuvoje. Vis dėlto tikiuosi, kad farmacijos rinkos dalyviai elgsis etiškai ir subjektyviai bei sąmoningai nedarys jokių problemų. Jeigu yra įstatymas, yra priimti kiti teisės aktai, jie privalo būti vykdomi.

- Didelio pasipriešinimo sulaukė ligoninių pertvarka kodiniu pavadinimu 3 R - rajoninės, regioninės ir respublikinės? Ar ją tęsite, ar kažką tobulinsite?

- Mano supratimu, pasirinktas pertvarkos modelis geras. Su medikais buvo suderintas. Taip, dabar ministerijoje lankosi merai ir vyriausieji gydytojai iš tų rajonų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neatitiko kriterijų ir yra reformuojamos. Jie norėtų, kad būtų daromos išimtys. Tačiau tos išimtys daromos nebus. Bus tik vertinama, ar nepadaryta klaidų teisingai pritaikant  kriterijus. Bet nematau pagrindo daryti išimčių. Jeigu bus padaryta išimtis, reiškia, sustos bet koks sveikatos priežiūros tinklo optimizavimas. Visas darbas sustos. Jeigu tų išimčių bus ne viena, vadinasi, bus ir daugiau, jos taps taisykle.

Per šią reformą pirmą kartą buvo sistemiškai pasižiūrėta į pačią sveikatos apsaugos sistemą - sveikatos priežiūros įstaigos ne tik suskirstytos, kaip anksčiau, pagal teikiamų paslaugų spektrą: pirminis (šeimos gydytojai, slauga), antrinis (dauguma šalies ligoninių) ir tretinis (universiteto, sudėtingiausias ir aukščiausios kategorijos paslaugas teikiančios įstaigos) lygis, tačiau į sistemą pasižiūrėta ir valdymo - struktūrine bei visos sistemos optimalumo prasme.

Ligoninių reforma buvo daroma ir atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1-osios naikinamos apskritys - kai kurių ligoninių steigėjos. Dabar ligoninės pateks į savivaldybių kompetenciją. Bet pats pavaldumas savaime neapspręs, kokia - rajoninė, regioninė ir respublikinė - gydymo įstaiga bus. Tai apspręs teikiamų paslaugų skaičius bei tos gydymo įstaigos galimybės suteikti žmogui prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas racionaliai panaudojant lėšas.

Lėšų panaudojimo ir paslaugos saugumo prasme prieinamesnė ir kokybiškesnė paslauga yra tada, kai ji teikiama gydymo įstaigoje, kur yra kvalifikuotas personalas, nuolat ten gyvenantys ir dirbantys medikai, o ne dirbantys po pusę ar ketvirtį etato, bei gera materialinė - techninė bazė.

Išlaikyti tokią galimybę, kad kiekviename rajone gali būti atliekamos sudėtingos operacijos - teorinė galimybė. Praktika rodo, kad žmonės renkasi ir nori, kad jiems, kai klausimas susijęs su sveikata ir gyvybe, būtų suteikiama paslauga didesnėse, labiau pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose. Kas gali paneigti, kad net ir susimoka papildomai, kad išrašytų į ją siuntimą. O gydytojas, kai jo gydymo įstaigoje teikiama tokia pati paslauga, net siuntimo nenori rašyti. Todėl dėl ligoninių pertvarkos visų pirmą turėtų laimėti pacientas, žmogus.

- Nemaža dalis ligoninių, kurių steigėjos - nedidelės savivaldybės, yra daug investavusios į erdvius pastatus. Tuo tarpu po reformos ligoninės dar labiau ištuštės, bus sunku jas išlaikyti.

- Uždaromų ligoninių nebus. Tose atsilaisvinsiančiose patalpose gydymo įstaiga galės vystyti kitų paslaugų teikimą. Jų spektrą galės didinti, plėsti paslaugas ir teikti jas kokybiškiau. Jeigu nuspręs, kad patalpos nereikalingos, gal panaudos  kitiems reikalams.

- Ligoninių pertvarka ir vaistų antkainių ribojimas - tęstini darbai. Kokių imsitės naujų? Kokias problemas spręsite?

- Bandysime naikinti ilgametę blogą tradiciją, kad už paslaugas reikia neoficialiai papildomai atsilyginti.

- O kaip tą tradiciją išnaikinti?

- Tai ne šios dienos atradimas, o per dešimtmečius susiformavusi bloga tradicija. Problema ta, kad tokiuose santykiuose dalyvauja dvi pusės - pacientas, kuris ieško galimybių ir dažnai net neprašomas tą atlygį į priekį siūlo, ir medikas, kuris paima. Matyt, reikia pašalinti priežastis tos egzistuojančio sistemos.

- Sergantis žmogus duodamas kyšį tikisi, kad medikas labiau juo pasirūpins. Jis griebiasi paskutinio šiaudo.

- Jam privalo padėti ir suteikti paslaugas ir taip. Šiuo atveju - tikėjimasis, kad padės, suprantamas, bet kada tai tampa sistema ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - be to atlygio kažkodėl nebesuteikiama ta paslauga kokybiškai, greitai ir saugiau arba vilkinama. Čia problema.

- O kaip tai išspręsti? Juk kyšius skatina patys medikai.

- Reikia šalinti priežastį, kad nebebūtų intereso duoti. Čia reikalingi politiniai sprendimai ir tai - ateities klausimas. Pirmiausia reikia skatinti savanoriškojo papildomo sveikatos draudimo sistemą, kad pats žmogus draustųsi. Juk kai kurios paslaugos yra mokamos ir taip.

Ne visos sveikatos įstaigų teikiamos paslaugos nemokamos. Dalis paslaugų, jeigu galiotų draudiminė sistema, būtų apmokėta valstybės, o kitą dalį turėtų apmokėti pats žmogus. Tada procesą atitinkamai kontroliuotų ir draudimo kompanija, ir žmogus. Jis pats reikalautų, kad už jo ir draudimo kompanijos sumokėtą sumą būtų suteiktos atitinkamos paslaugos. Priežastis jam sumokėti papildomai arba, kitaip tariant, duoti tą neteisėtą atlygį, dingtų.

Žmogus mediko reikalautų atidirbti už tai, už ką yra sumokėta. Dabar jis žino, kad medicinos įstaigoms už jų gyventojams teikiamas paslaugas atlygina valstybė, tai yra mes patys - mokesčių mokėtojai, tai veikia štai kokie argumentai: gydytojai sako, kad paslaugų įkainiai per maži, jų atlyginimai - irgi, o žmogus stengiasi lyg ir pasverti tuos argumentus - gal tas gydytojas ir teisus ir todėl jam reikia padėti. Kai tai tampa taisykle ir tradicija, jau yra yda. Sisteminė yda. Ją reikia šalinti.

Kitas dalykas irgi svarstytinas. Jeigu asmuo bus neapsidraudęs savanoriškuoju papildomu sveikatos draudimu, tai įvedus tam tikrų paslaugų priemokų sistemą, žmogus žinos, kad jis oficialiai - ne į kišenę, o į kasą turės primokėti už paslaugas. Ir jis tų pinigų nebeatiduos medikams asmeniškai, o susimokės už paslaugas. Kai jis primokės, galės reikalauti, kad būtų suteikta paslauga ir išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį.

Socialinių grupių atstovams - pensininkams, vaikams, socialiai remtiniems asmenims, neįgaliems - būtų taikoma kita tvarka - valstybė turėtų užtikrinti jiems medicinos paslaugos prieinamumą.

- Kaip greitai būtų galima šią naujovę gyventojams pasiūlyti?

- Tam reikia padėti teisinius pagrindus, todėl visų pirma reikia priimti atitinkamus teisės aktus.

- Tai kada galėtų startuoti savanoriškas sveikatos draudimas?

- Draudžia ne ministerija. Tai privačių įmonių reikalas. Tokia paslauga turėtų būti pasiūlyta. Reikia jas skatinti - sukurti aiškią sistemą, kaip tai vyktų. Tai bus padaryta kuo greičiau.

- Dabar įmonės gali apdrausti savo darbuotojų sveikatą, bet jos tai daryti neskuba.

- Tai neišvystyta sistema.

- Ką manote apie leidimą Lietuvoje prekiauti rusiškais, baltarusiškais vaistais? Dabar jų galima rasti tik turguose, o ne vaistinėse.

- Jokios šiuo klausimu pozicijos nėra. Tą turėtų apspręsti specialistų vertinimai. Tai ne ministro vienasmeniškas sprendimas. Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis nėra laisva ką įsileisti, o ko - ne.

- Ką manote apie lengvatinį, tarkime, 5 proc. PVM tarifą vaistams, kad jis galiotų ne laikinai, o nuolat? Dabar įstatymas numato, kad šis tarifas kompensuojamiems vaistams galios iki 2010 metų gruodžio pabaigos.

- PVM - politinis klausimas. PVM dydis susijęs su valstybės finansinėmis galimybėmis. Aš norėčiau, kad lengvatinio PVM galiojimas būtų pratęstas, nes šiandienos situacija vis dėlto nedidina vaistų prieinamumo ir žmonės turi turėt galimybę įsigyti pigesnių vaistų. Bet PVM tikrai nėra vienintelė priemonė šiuo klausimu. Seimas yra priėmęs įstatymą, kad nuo balandžio bus reguliuojamos vaistų kainos. Tokiu būdu vaistai turėtų tapti dar prieinamesni. Jeigu bus tokia galimybė ir Vyriausybei pavyktų įrodyti, tą lengvatą reikėtų išsaugoti vaistams.

- Kiek ilgai ji galėtų galioti?

- Iki maksimaliai galimo termino, kol vaistų kainos yra didelės, kol ne visiems žmonėms prieinama nusipirkti jiems reikalingą ar būtiną vaistą. Bet yra valstybėje ir kitos sritys - švietimas ir daugelis kitų sričių, kur reikia finansavimo. PVM - pajamų į biudžetą šaltinis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos moterys neįsivaizduoja kasdienybės be blakstienų tušo
    Lietuvos moterys neįsivaizduoja kasdienybės be blakstienų tušo

    Gražiausius savo bruožus paryškinti, o trūkumus – paslėpti. Tam moterims ir buvo sukurta dekoratyvinė kosmetika. Daugelis dailiosios lyties atstovių ją naudoja kasdien ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be šių grožio priemonių. ...

  • Moterų istorijos: odos priežiūra šaltuoju sezonu – tikras iššūkis
    Moterų istorijos: odos priežiūra šaltuoju sezonu – tikras iššūkis

    Daugelis žino, kad oda šaltuoju sezonu reikalauja ypatingos priežiūros. Dėl šalčio, vėjo ir temperatūrų skirtumų ji netenka drėgmės, šerpetoja, parausta, išryškėja ir saulėtos vasaros padariniai. Trys moterys dal...

  • Laikas planuoti kitų metų vestuves: kokios tendencijos?
    Laikas planuoti kitų metų vestuves: kokios tendencijos?

    Jei norite tam tikrų tiekėjų ir tam tikrų paslaugų, jau reikėtų suskubti planuoti kitų metų vestuves, sako vestuvių planuotoja Laura Vagonė, nes, pasak jos, gražių vietų, kur patogu kelti vestuves, Lietuvoje nėra labai daug. Tačiau specialist...

    1
  • Kaip turint nedaug aksesuarų jais puoštis visą gyvenimą?
    Kaip turint nedaug aksesuarų jais puoštis visą gyvenimą?

    Papuošalų mados keičiasi kartu su metų laikais, tačiau dažna moteris norėtų turėti tokius aksesuarus, kurie būtų ilgai madingi. ...

  • Veido joga – žvaliai ir lygiai odai
    Veido joga – žvaliai ir lygiai odai

    Turėti sveiką ir gražią odą nori bene kiekviena moteris. Paklaustos, kaip jos save vertina, daugelis tikina, kad jų biologinis amžius nesutampa su veido odos amžiumi. Socialiniame tinkle atlikus apklausą paaiškėjo, kad vyresnės nei 30 metų m...

  • Madai neabejinga D. Bosas atskleidė didžiausią savo silpnybę
    Madai neabejinga D. Bosas atskleidė didžiausią savo silpnybę

    Verslininkė Daina Bosas ne vienai moteriai jau yra tapusi stiliaus ikona. Ji gerai žino vyraujančias mados tendencijas, puikiai atrodo kas dieną ir išskirtiniuose renginiuose, o įkvėpimo kartais semiasi ir iš pasaulinio lygio žvaigždži...

    7
  • „Fashion Week Klaipėda“ vainikavo didysis madų šou
    „Fashion Week Klaipėda“ vainikavo didysis madų šou

    Savaitgalį nugriaudėjo paskutinis pirmąsyk uostamiestyje surengto mados festivalio  "Fashion Week Klaipėda" renginys "Grand Fashion Show", kuriame 12 kolekcijų pristatė pripažinimą pelnę bei pradedantieji dizaineriai.  Re...

  • Šeima drabužius kuria iš tautinių juostų
    Šeima drabužius kuria iš tautinių juostų

    Šiaulietės Justės verslo idėjai kurti drabužius su tautinėmis juostomis pribręsti reikėjo laiko. Pirmoji juosta, kaip dovana mylimajam, išausta prieš 15 metų. Tik sukūrę šeimą, paraginti draugų, Justė ir Dovydas pradėj...

  • Naujovė „Fashion Bazaar“ mados mugėje – nemokamos stiliaus konsultacijos
    Naujovė „Fashion Bazaar“ mados mugėje – nemokamos stiliaus konsultacijos

    Spalio 19-21 dienomis visus mados ir stiliaus mylėtojus į vieną bendrą erdvę sukvies žinomiausia mados mugė „Fashion Bazaar”, kurios metu lankytojai galės ne tik įsigyti įvairių grožio prekių, namų dekoro detalių, originalių drabu...

  • Mados gerbėjams –  Y. Saint Laurent`o muziejus
    Mados gerbėjams – Y. Saint Laurent`o muziejus

    Šią savaitę Maroke duris lankytojams atvers muziejus, skirtas garsiam Prancūzijos mados kūrėjui Yves Saint Laurent`ui. 4 tūkst. kv. m muziejus įkurtas Saint Laurent`o vardu pavadintoje gatvėje Marakeše netoli dvaro, kuris priklausė mados...

Daugiau straipsnių