Kaimo turizmas slepia savas grėsmes

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad tik leidimą - higienos pasą - turinčios kaimo turizmo sodybos gali užtikrinti žmonių sveikatai saugią aplinką, o jų teikiamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Leidimas - higienos pasas objektui, teikiančiam apgyvendinimo, pirties ar baseino paslaugas yra išduodamas, jei jis atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus keliamus teritorijai, patalpoms ir jų įrengimui, vidaus apdailai, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui, vandens tiekimui ir kanalizacijai bei patalpų, įrenginių ir inventoriaus priežiūrai. Ūkinė komercinė veikla be leidimo - higienos paso yra draudžiama ir užtraukia administracinę atsakomybę.

Kaimo turizmo paslaugų vartotojui verta žinoti, kad gyvenamosios patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną (jeigu nėra kitokio susitarimo tarp apgyvendinimo paslaugų teikėjo ir vartotojo).

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė Giedrė Tilingaitė poilsiautojams, atvykusiems į kaimo turizmo sodybą, pirmiausiai pasidomėti vandens kokybe. Jeigu kaimo turizmo sodybų pirtyse praustis naudojamas atviro vandens telkinio (tvenkinio, ežero ar upės) vanduo, tai vieną kartą per ketvirtį turi būti atliktas šio vandens kokybės tyrimas.

Jei kaimo turizmo sodyboje yra įrengtas baseinas, tai sodybos šeimininkai turi vykdyti baseinų vandens kokybės tyrimus. Uždaruose baseinuose vandens mikrobiologiniai bei parazitologiniai tyrimai atliekami ir amoniako kiekis nustatomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį; atviruose baseinuose - ne rečiau kaip tris kartus per metus, o vasarą - du kartus per mėnesį; chloroformo kiekis nustatomas kas ketvirtį. Baseinų vandens cheminiai tyrimai atliekami vieną kartą per pusmetį.

Bene didžiausią pavojų poilsiautojų sveikatai bei saugumui kelia pirtyse esančios neaptvertos kaitinimosi krosnys. Pirtyje nei vienas neapsaugotas nuo to, kad nepaslys ar nenukris nuo šlapių gultų ant įkaitusios krosnies ar netyčia prie jos neprisiglaus. Baisiausia, kad tokią traumą gali patirti pirtyje besimaudantys vaikai. Sodybose esančiose voniose, dušuose, baseinuose turi būti patiestos neslidžios grindų dangos.

Poilsiautojai turėtų atkreipti dėmesį ir į pirtyse naudojamų vandeniui skirtų indų pažymėjimą bei jų priežiūrą. Vaikams turi būti skirti specialiai pažymėti indai, kūnui ir kojoms plauti skirti indai taip pat turi būti pažymėti skirtingai.

Pasitaiko atvejų, kai klientams siūlomos jau kartą naudotos vantos. Kiekvienas pirtyje besikaitinantis asmuo turi turėti naują vantą. Panaudotas vantas naudoti draudžiama.

Pirties kaitinimosi patalpoje turi būti naudojami saugūs patiesalai atsisėsti. Jei naudojamos medinės lentelės, šalia kaitinimosi patalpos turi būti atskiros švarių ir naudotų medinių lentelių sudėjimo vietos. Tokių lentelių turi būti ne mažiau kaip kaitinimosi patalpose vietų.

Gyvenamosiose patalpose įsikūrusiems vartotojams turi būti duodami tik išskalbti, švarūs ir išlyginti lovos skalbiniai (patalynė, rankšluosčiai). Patalynė tam pačiam asmeniui turi būti keičiama pagal poreikį ar apgyvendinimo paslaugų teikėjo nustatytą tvarką, bet nerečiau kaip kas 7 dienas. Patalynę kaimo turizmo paslaugų teikėjai gali skalbti tik tam specialiai įrengtoje patalpoje su skalbimo ir džiovinimo įranga arba miesto skalbykloje. Kai kurių kaimo sodybų šeimininkai pageidauja, kad poilsiautojai atsivežtų savo patalynę. Kaimo turizmo sodybos klientai turėtų žinoti, kad ant lovos čiužinio turi būti antčiužinis.

Poilsiautojai aiškiai matomoje vietoje turėtų rasti informaciją apie teikiamas paslaugas - kaip saugiai naudotis pirtimi, vandens priemonėmis, dviračiais ir t.t. Taip pat gerai matomoje vietoje turėtų būti pirmosios pagalbos rinkinys.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai kartą per metus privalo pasitikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, tačiau tai padaro ne visi. Jie taip pat privalo būti išklausę pirmosios pagalbos teikimo bei higienos įgūdžių kursus.