Iškrova – žingsnelis sveikos gyvensenos link

Kiekvienas nori sulieknėti greitai ir paprastai. Tačiau ar tai įmanoma?

Sumanymas laikytis iškrovos dienų režimo priklauso sovietmečio dietologui Manuilui Pevznerui. Iš pradžių iškrovos dienos buvo tik kompleksinės dietologinės programos dalis žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo.

Visą savaitę pacientai turėjo valgyti įvairų, mažai kalorijų turintį maistą, o vieną dieną tik vieną konkretų produktą: 1,5 kg obuolių, 2 kg daržovių, 1,5 l.kefyro, 800 g. varškės ar stiklinę grietinės. Svarbiausia, kad visos paros raciono energetinė vertė neviršytų 500-600 kal.

Per praėjusius aštuoniasdešimt metų daugelis dietologijoje taikytų metodų pasikeitė, bet iškrovos dienos tebetaikomos ir šiandien.

Iškrovos dienos – tai optimalus būdas atsikratyti sunkumo jausmo. Per parą lengvai atsikratoma 0,5 – 1,5 kg. Tiesa, tai ne papildomi riebalai, o skystis, buvęs kūne po sūraus, aštraus ar saldaus maisto (10 g druskos ar cukraus sulaiko litrą vandens).

Persivalgant visos vidinės sistemos turi dirbti sustiprintu režimu, nes beveik visa energija sunaudojama maisto virškinimui.

Iškrovos diena virškinimo sistemai suteikia trumpą poilsį, tačiau su sąlyga, kad tokia iškrova – malonumas, o ne prievarta. Taip pat svabu tinkamai pasirinkti ir produktą, kuriuo maitinsitės ištisą dieną.

Esant tam tikriems negalavimams, iškrovos dienos veikia kaip ligos paūmėjimo profilaktika. Pavyzdžiui, sergant artritu rekomenduojamos agurkų dienos, hipertonija – bulvių (be druskos), diabetu – daržovių (penkios ar šešios skirtingų salotų porcijos į dieną su arbatiniu šaukšteliu augalinio aliejaus), kepenims sveikos arbūzų dienos.

Dažniausiai dietologai rekomenduoja varškės dienas, nes baltymų turintys produktai suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą.

Reguliarios iškrovos dienos (kartą ar du per savaitę) treniruoja organizmą. Mažinant maisto porcijas, mažėja ir skrandis. Pamažu dingsta ir noras persivalgyti. Su laiku žmogus suvokia, kad galima maitintis ir neapkraunant skrandžio.

Kilogramas ar du, dingstantys per iškrovos dieną, kitą dieną, grįžtant prie normalaus maitinimosi, sugrįžta. Norint sudeginti kilogramą riebalų, reikia atsikratyti septyniais tūkstančiais kkal. Vienadienis mitybos pakitimas tokio rezultato negali garantuoti.

Iškrovos dieną būtina išgerti ne mažiau nei 1,5 l vandens (kaip ir bet kurią kitą dieną).

Patys populiariausi iškrovos produktai – tai obuoliai ir kefyras. Tačiau jie stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą ir padidina jų rūgštingumą. Vėliau atsiranda gastrito priepolio ar pepsinės opos atsiradimo rizika. Remiantis skirtingais statistiniais duomenimis, gastritu serga nuo 25 iki 75 proc. suaugusiųjų. Tai itin grėsmingas rodiklis.

Vaisiai arba daržovės, kuriais užpildomas iškrovai paruoštas racionas, normaliomis sąlygomis yra tik garnyras ar lengvas užkandis, skirtas apetitui apgauti. Jis stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, kad būtų galima pasimėgauti pagrindiniu patiekalu. Jei pagrindinio patiekalo nėra, po užkandžių žmogus kankinasi ir ieško daugiau maisto. Daugeliui lengviau nieko nevalgyti nei ištverti tokią iškrovos dieną.

Pažadas, jog jau kitą dieną vėl bus galima nieko sau neatsakyti, suveikia ne visiems, panorusiems save išbandyti iškrovos dienos režimu. Neretai šis išbandymas pasibaigia persivalgymu – vakare žmogus prisikemšą pilvą tiek, kiek paprastą dieną niekada nebūtų suvalgęs.

Iškrovos dienoms būdingas energijos nepakankamumas. Kaip dietoterapijos elementas, esant įvairiems negalavimams, iškrovos dienos yra pakankamai įdomus būdas kovoti su nepageidaujamais kilogramais. Tokios vienkartinės monodietos yra sveikos, jei taikomos ne dažniau nei kartą per savaitę ir jei nepasireiškia kontraindikacijos.

Kad ir kaip bebūtų, iškrovos dienos – tai puikus kompromisas tarp persivalgymo ir badavimo. Pasak medicinos mokslų daktaro Michailo Ginzburgo, tai panašiau į mikčiojimo gydymą mušant kuoka per galvą: tikimybė atsikratyti defekto yra, bet šalutinio poveikio tikimybė dar didesnė.