Gydytojas, išgelbėjęs gyvybę Arvydui Saboniui

Gydytojas Ramūnas Unikas – vienas iš tų, kurie išgelbėjo legendinio krepšininko Arvydo Sabonio gyvybę. Kartais kelių dešimčių pacientų per parą sulaukiantis Kauno klinikų Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas tikina, kad visi jie gauna tokią pat priežiūrą kaip ir legendinis krepšininkas.

– Širdies infarktas vieniems yra liga, kuria persergama jos net nepajutus, o kiti nuo jos miršta staiga, per kelias minutes. Kodėl?

– Didžiausias pavojus gyvybei iškyla, kai dėl užsikimšusios širdies vainikinės arterijos sutrinka širdies ritmas ir išsivysto skilvelių virpėjimas. Tai vadinama klinikine arba staigia koronarine mirtimi. Tokio ligonio gyvybę galima išgelbėti, skubiai atkūrus širdies ritmą elektrošoku ir atkimšus kraujagyslę. Visa tai reikia daryti intensyviosios terapijos ir intervencinės kardiologijos specialistų komandai, nedelsiant nė minutės, nes širdies ląstelės žūsta kiekvieną akimirką.

– Ir tokių ligonių būna daug?

– Pavojingai sutrikęs ritmas diagnozuojamas pusei infarktu susirgusių žmonių. Žinoma, jeigu jie atvyksta į gydymo įstaigą, kur tai nustatoma. Deja, labai daug pacientų nespėja atvykti – numiršta, nespėję išsikviesti pagalbos.

– O ir važiuoti bet kur, kaip supratau, negana?

– Reikia važiuoti į tą gydymo įstaigą, kur dirba specialistai, galintys atverti užsikimšusią kraujagyslę ir palaikyti gyvybines funkcijas.

– Pastarųjų turbūt yra visose ligoninėse, o atveriančių kraujagysles iš Kauno gydymo įstaigų – tik Klinikose? Kaip tai daroma?

– Per stipininę arteriją, kitaip sakant, rankos riešą arba per šlaunies arteriją įvedamas kateteris. Jis pasiekia širdies vainikinių arterijų žiotis. Tuomet suleidžiamas kontrastinis preparatas ir matyti, kur kraujas nebeprateka. Vaizdas nufotografuojamas rentgeno spinduliais ir matomas monitoriuje.

Širdyje yra dvi pagrindinės vainikinės arterijos. Viena jų skyla į dvi stambias šakas, todėl dažnai kalbama apie tris pagrindines kraujagysles širdyje. Kai būna susiaurėjusios ar užsikimšusios visos trys – būtina operacija. Jei viena arba dvi – jas siaurinančios aterosklerozės plokštelės ar krešuliai sutraiškomi balionėliu, ir kraujas prateka. Tam, kad kraujagyslė nesusitrauktų, įvedamas stentas – vamzdelis iš metalinio tinklelio.

– Kiek laiko užtrunka ši procedūra?

– Nuo keliolikos minučių iki valandos ar net dviejų. Tai priklauso nuo kraujagyslių išsišakojimo, užsikimšimo sudėtingumo ir panašiai. Ta pati kraujagyslė gali būti užsikimšusi keliose vietose.

– Kodėl susidaro krešuliai kraujagyslėse?

– Problema prasideda nuo aterosklerozės, kai ant kraujagyslių sienelių nusėda riebalai, kalkės. Taip susidaro vadinamosios aterosklerozinės plokštelės, jų gali atsirasti bet kuriose žmogaus organizmo arterijose.

Sankaupos siaurina kraujagyslės spindį. Siaurėjimas infarkto nesukelia, bet kai pradėjusioje siaurėti vietoje kraujagyslė išopėja ar dėl fizinio, emocinio streso įplyšta, ant plokštelės staiga susiformuoja didelis krešulys. Būtent jis užkemša kraujagyslę.

– Tam turi įtakos kraujo tirštumas ir krešumas?

– Taip, jei kraujas skystas, krešulys gali nesusidaryti.

– Gal verta gerti aspiriną?

– Tokia nuostata buvo paplitusi iš JAV, bet klinikiniai tyrimai, kuriais buvo analizuotas aspirino vartojimas pirminei prevencijai, įrodė: nuo aspirino gali būti daugiau problemų nei naudos. Tačiau kai kraujagyslių siaurėjimas yra aiškiai diagnozuotas, aspiriną vartoti būtina. Tai vadinama antrine prevencija. Kraujas tirštėja tiems, kurie daug sportuoja, prakaituoja, esant karštam orui arba po pirties netenka skysčių. Reikia atkurti jų balansą, bet ne alkoholiniais gėrimais, o mineraliniu vandeniu.

– Tikrai būtina gerti 2–3 litrus skysčių kasdien?

– Daug gerti vandens sveika, bet reikia prisiminti, kad ši taisyklė galioja ne visiems. Jauniems, sveikiems – taip, bet pagyvenę žmonės, kurių kas antras serga padidėjusio kraujospūdžio liga, širdies nepakankamumu, skysčius reikia riboti.

– Nejaugi vanduo didina kraujospūdį?

– Kuo daugiau kraujo cirkuliuoja kraujagyslėse, tuo didesnis spaudimas į jas, ypač apkūniems žmonėms, kurių organizme skysčių ir taip yra daug.

– Ar ne paprasčiau susiaurėjusias kraujagysles diagnozuoti kompiuterinės tomografijos metodu?

– Kompiuterinė tomografija gali būti taikoma kaip alternatyva vainikinių arterijų angiografijai profilaktikos tikslais. Jei įtariame, kad kraujagysles reikės plėsti ir stentuoti, geriau iš karto rinktis invazinės kardiologijos metodą. Beje, jo metu rengteno apšvita 30 kartų mažesnė nei kompiuterinės tomografijos.

– Manau, jūsų patirtis – papildomas diagnostikos metodas?

– Klinikiniai reiškiniai, širdies krūvio mėginių tyrimai, echoskopijos rodikliai padeda įtarti, kad kraujagyslės gali būti užsikimšusios, bet būna ir netipinių atvejų. Iš maždaug penkių tūkstančių vainikinių arterijų angiografijos procedūrų, kiek pas mus atliekama per metus, maždaug dviem tūkstančiams pacientų arterijas reikia plėsti ir stentuoti.

– O kas daroma dar trims tūkstančiams?

– Kraujagyslės šuntuojamos – chirurgai suformuoja papildomas kraujagyslines jungtis, arba angiografija atliekama vien diagnostikos tikslais, esant neaiškiai ligai.

– Kiek daugiausia širdies raumens gali būti žuvę, kad ligonis dar gyventų?

– Jei apmiršta 40 proc. kairiojo skilvelio raumens, ligonis suserga kardiogeniniu šoku ir gali mirti. Raumens žūties procesą galima sustabdyti, užsikimšusią kraujagyslę atkimšus per pirmas 2–4 valandas. Praėjus pusei paros tai daryti ne visuomet prasminga, nes žuvus didelei raumens daliai jis nebeatsikuria. Tačiau jei ir po paros žmogui skauda, vadinasi, dar yra gyvo raumens ir angiografija yra tikslinga.

– Tai sprendžia gydytojas?

– Žeidė komentarai apie Arvydo Sabonio gydymą, kai buvo teigiama, kad įžymybes gydome kitaip, greičiau. Mes budime 24 valandas per parą. Pas mus atvežami ligoniai kasdien ir kasnakt iš laukų, miškų, žemės ūkio darbų. Visų ligonių, patyrusių širdies infarktą, gydymo metodas – kuo greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kai būna daugiau ligonių nei operacinių stalų, žiūrime, kuriam ligoniui reikia operatyvesnės pagalbos, o ne pagal jų amžių. Vyriausias mano pacientas buvo 101 metų, jauniausias – 19 metų vyras. Pastarasis, beje, buvo kokaino uostytojas. Kokainas sukelia kraujagyslių trombozes. Per vieną parą pasitaiko po 30 pacientų, pusei jų kraujagyslės stentuojamos. Tai labai daug.

– Akivaizdu, kad jūsų darbas labai įtemptas ir sunkus. Galbūt numatoma jį palengvinti?

– Anaiptol, šiemet pradėjome taikyti naują metodą, kuris pareikalavo protinių išteklių. Nuo liepos pradžios jau keturiems pacientams aortos vožtuvą implantavome per kateterį.

– Argi tai ne širdies chirurgų darbas?

– Jie širdies vožtuvus implantuoja, atvėrę krūtinės ląstą. Mes tai darome per kateterį tiems ligoniams, kurie dėl gretutinių ligų ir sunkios sveikatos būklės tokios operacijos neištvertų. Mūsų taikomam metodui atlikti reikia didelės specialistų – echoskopuotojų, kardiochirurgų, angiochirurgų, anesteziologų, intensyviosios terapijos gydytojų, operacinės slaugytojų – komandos susitelkimo.

– Kaip atliekama ši procedūra, kaip jos išmokti kardiologams?

– Per šlaunies arteriją specialiu kateteriu įstumiamas iš pradžių suspaustas aortos vožtuvas. Jis pagamintas iš specialaus metalo. Nuėjęs savo kelią vožtuvas įgauna savo formą. Svarbiausia nutaikyti ir palikti jį toje vietoje, kur buvo senasis vožtuvas. Veiksmas kontroliuojamas rentgeno spinduliais: rankos išorėje, akys monitoriuje. Dabar pasaulyje aptariami šio metodo rezultatai, tai yra kardiologų aktualija.

Mokėmės užsienyje, Šveicarijoje ir Danijoje. Pirmiausia operavome ant muliažų, po to klinikose. Be kardiologų patirties kompanija, gaminanti vožtuvus, jų net neparduotų.

– Kaip jaučiasi šie jūsų pacientai?

– Pacientams viskas gerai, nors jie buvo sunkūs ligoniai ir dėl ligų, ir dėl amžiaus – metodą galima taikyti tik vyresniems nei 75 metų pacientams. Iki tol jie neišeidavo iš ligoninės, o dabar puikiai gyvena namuose.

Tačiau noriu priminti, kad jokios operacijos aterosklerozės neišgydo, ligos priežasčių nepašalina. Ir po stentavimo ar vožtuvų implantacijos būtina vartoti vaistus nuo cholesterolio, kraujospūdžio.

– Ar nepakanka keisti gyvenimo būdo?

– Tai reikia daryti, kai dar nėra ligos ar pasireiškia vos pirmieji jos požymiai. Vėliau gyventi sveikai taip pat labai svarbu, bet to nebeužtenka, būtina vartoti vaistus.


Šiame straipsnyje: Arvydas Sabonisgydytojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstutis

Kęstutis  portretas
Puikus žmogus ir specialistas. Vakar jis man padejo, dėkoju Jam.

Rita

Rita portretas
Geriausias is geriausiu,jis ir mano mamai isgelbejo gyvybe,aciu Jam.

Aloyzas

Aloyzas portretas
Aš nors ir neesu žinomas krepšininkas,0 tik eilinis senis , bet ir man dar prailgino dienas. Dėkoju .
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga
    Pasivaikščiojimams po užburiantį miestą – jauki ir šilta apranga

    Kas gali būti geriau už pasivaikščiojimą su puikia kompanija po jau kalėdiškai pasipuošti spėjusį miestą? Puodelis karštos arbatos rankoje, spalvingomis lemputėmis pasidabinusios gatvės ir šventiška miesto eg...

    1
  • Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas
    Šių metų žiemos stilius – pūkuotas ir spalvingas

    Stilistė ir tinklaraščio TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė pataria kaip atrodyti gražiai ir madingai šių metų žiemą. Pasak jos, šiemet dominuoja dirbtinis kailis ir netikėtai ryškios spalvos. ...

    1
  • A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius
    A. Kuzmickaitė: lietuvės bijo pirkti dizainerių drabužius

    Dažnai vietoj dizainerių kurtų drabužių renkamės įprastesnius, mat prisibijome, kad išskirtiniai audiniai bus sunkiai prižiūrimi, greitai „nusiskalbs“ ir nusidėvės.  Dizainerė A. Kuzmickaitė sako pastebinti, kad klientės d...

    4
  • Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?
    Kaip žymios lietuvės atrodys senatvėje?

    Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus. Ši iniciatyva – tai socialinio proj...

    2
  • Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?
    Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?

    „Sakyti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias aplinkai energijos šaltinis. Tai vadinama miesto legenda arba reklamos mitu“, – teigia Kauno technologijos universiteto Apli...

    2
  • Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios
    Daugiau nei trečdaliui vyrų kosmetiką renka mylimosios

    Oda žmogų saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti kūno temperatūrą, joje esančiais receptoriais jaučiame ir skausmą, ir švelnius prisilietimus. Nors graži oda – žmogaus sveikatos ir jaunystės ženklas, vyrai jos puosel...

  • Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną
    Su vilnos suknele nuotaka nesušaltų net šalčiausią žiemos dieną

    Viešbučio "Neringa Vilnius" bibliotekoje ketvirtadienio vakarą tvyrojo šventinė atmosfera. Svečiai ne tik stebėjo kūrėjos Gitanos Vyšniauskienės ("Gitana Felt") autorinės kolekcijos pristatymą, bet ir kartu su...

    2
  • Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams
    Kaip suprasti moteris: esminiai patarimai vyrams

    Vyrai dažnai nesupranta moterų ir jas suvokia kaip mitines būtybes, kurių elgesys yra nenuspėjamas. Pažinčių portalo flirtas.lt ekspertas atskleidžia 15 tiesų, kurias suvokę vyrai pradės geriau suprasti moteris. ...

  • „Victoria's Secret“ šou – 3 mln. vertės liemenėlė
    „Victoria's Secret“ šou – 3 mln. vertės liemenėlė

    Kad šaltą Paryžiaus naktį surengtų savo pirmąjį mados šou seksualius apatinius išradusiame mieste, JAV kompanijai „Victoria's Secret“ prireikė nemažai įžūlumo ir šaltakraujiškumo. ...

  • Mados istorikas A. Vasiljevas Lietuvoje pristato dar vieną parodą
    Mados istorikas A. Vasiljevas Lietuvoje pristato dar vieną parodą

    Lietuvos dailės muziejus gruodžio Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidarė parodą „Prijaukinta gamta. XVIII–XXI a.”, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas pristato per 100 niekada anksčiau Lietuvo...

    1
Daugiau straipsnių