Grožio salonui skirta bauda už vaizdo stebėjimą

Grožio salone, kuriame atliekamos tokios procedūros kaip bikini zonos depiliacija, vakuuminis viso kūno masažas ar limfodrenažas, buvo paslėpta vaizdo kamera.

Kaip informuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, taip UAB „Kamvila“ priklausančiame „Bovary“ grožio salono Vilniuje kosmetologiniame kabinete sudaryta galimybė stebėti klientams atliekamas procedūras, taip pat buvo stebimas darbuotojų persirengimo kambarys, kitos patalpos.

2009 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, gavusi anoniminį skundą apie tai, kad UAB „Kamvila“ priklausančiame „Bovary“ grožio salone yra įrengtos slaptos vaizdo kameros, atliko tyrimą dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad salone sumontuotos 8 kameros apima beveik visas salono patalpas, įskaitant darbuotojų persirengimo kambarį ir kosmetologinį kabinetą (nestebimi buvo tik soliariumas ir tualetai). Šiame kabinete kamera buvo paslėpta judesio daviklyje, todėl klientams ji buvo nematoma. Stebėjimas buvo vykdomas nepaisant to, kad patalpose, kuriose asmuo pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur vaizdo stebėjimas žemintų žmogaus orumą, toks stebėjimas yra draudžiamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ).

Atlikusi tyrimą, Inspekcija salono direktoriui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2010 m. balandžio mėnesį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, UAB „Kamvila“ direktoriui skyrė 600 lt. baudą.

LTR Naujienų tarnyba: Už slaptas kameras Vilniaus grožio salone - 600 litų bauda

ADTAĮ nurodo, kad vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas, taikant automatines vaizdo stebėjimo priemones, nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Jei iš įrašo galima nustatyti asmens tapatybę įrašas laikomas asmens duomenimis. Norint tokius duomenis tvarkyti, vadinasi ir vykdyti vaizdo stebėjimą, Inspekcijai reikia pateikti Pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą. Minima bendrovė to padariusi nebuvo. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą, kitas asmenų teises bei laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

ADTAĮ nurodyta, kad prieš patenkant į patalpas, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, žmonės turi būti informuojami, kad toks stebėjimas vykdomas ir nurodoma stebėjimą vykdančio duomenų valdytojo rekvizitai bei kontaktinė informacija. Ant įėjimo į saloną durų priklijuoti lipdukai nurodo, kad patalpos stebimos, tačiau nepateikiama jokia duomenų valdytojo kontaktinė informacija. Jei darbuotojai yra stebimi darbo vietoje, darbdavys privalo juos apie tai informuoti Įstatymo numatyta tvarka. Šis punktas neįvykdytas – 2006-04-10 bendrovės direktoriaus pateiktas informacinis pranešimas su vienu sakiniu „Informuoju įmonės darbuotojus, kad įmonės patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo priemonėmis“ yra nepakankamas.

ADTAĮ įtvirtinta, kad vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas stebėjimo tikslas ir apimtis, duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų duomenų sąlygos, duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka, kiti reikalavimai teisėtam duomenų tvarkymui. Tokio dokumento UAB „Kamvila“ neturėjo.

Inspekcija yra išleidusi lankstinuką „Asmens duomenų apsauga ir vaizdo stebėjimas“

Informavimo apie vaizdo stebėjimą formos