Geriausiai peršalimą gydo vanduo

Prasidėjęs šaltasis sezonas ir varvanti nosis verčia žmones šluoti vaistinių lentynas ir sukaupti deramą vaistų atsargą - nuo peršalimui gydyti skirtų arbatų iki antibiotikų. Medikai įspėja - piktnaudžiavimas vaistais gali tapti pražūtingu.

Visuomenėje vis dar gajus mąstymas, kad geriausias vaistas susirgus - antibiotikai.  Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė antrus metus dirba ES finansuojamame projekte "Linksmasis auditas", kuriuo siekiama sumažinti nereikalingą antibiotikų skyrimą pacientams, sergantiems virusinėmis infekcijomis.

Pasak R.Radzevičienės, atlikta analizė parodė, kad mūsų gydytojai pernelyg dažnai skiria antibiotikų. Pusė kvėpavimo takų infekcijų gydoma būtent jais.

Nors iš tiesų 80 proc. kvėpavimo takų infekcijų yra virusinės kilmės. Vadinasi, tik 20 proc. atvejų ligos yra bakterinės kilmės, kai gydymui reikalingi antibiotikai.

Tačiau šiandien būtina šviesti ne tik medikus, bet ir pacientus, kad šie, vos sunegalavę, nepultų griebtis antibiotikų. Pacientams aiškinama, kada reikia kreiptis į gydytoją, kada vartoti antibiotikus.

- Kuo blogi antibiotikai?

- Didžiausia blogybė - antibiotikus dažnai vartojame be reikalo. Jie neveikia viruso, tik bakterijas, kurių mūsų organizme yra labai daug ir su kuriomis mes gyvename. Be reikalo vartojami antibiotikai organizme bakterijas keičia. Jos tampa atsparios šiems vaistams.

Pastaruosius dešimtmečius buvo gaminama vis modernesnių naujesnių antibiotikų. Ratas apsisuko ir dabar realiai stovime taške, kai neturėjome penicilino. Gali susidaryti grėsminga situacija, o ligoninėse ji jau kartais tokia ir tampa, kai antibiotikas nebeveikia bakterijos. Tad ir toliau piktnaudžiaudami šais preparatais, greitai galime nebeturėti vaisto ir mirti nuo paprasčiausio plaučių uždegimo, tonzilito, sinusito.

- Kada peršalusiam žmogui reikia kreiptis į gydytoją?

- Suaugęs žmogus virusine infekcija įprastai serga 3-5 dienas. Pakilus temperatūrai būtų gerai neiti į darbą ir neplatinti infekcijos. Tada galima pasveikti ir be gydytojo. Tomis dienomis reikėtų gerti kuo daugiau skysčių.

Bet jei tik susirgusio žmogaus temperatūra būna didesnė nei 38,5 laipsnio, kvėpavimas pasunkėjęs, trūksta oro, trinka sąmonė, ligonis jaučiasi mieguistas, negali gerti skysčių, tampa vangus - tai grėsmingi požymiai. Tada būtina skubi gydytojo pagalba.

- O kaip su vaikais?

- Tėvus mokome atpažinti "blogo vaiko" simptomus, kada reikia kreiptis į gydytoją. Kai vaikas būna vangus, mieguistas, atsisako gerti, nesidomi aplinka - tai ženklas, kad galbūt reikia gydytojo pagalbos. Jei vaikas kvėpuoja paviršutiniškai, kilnojasi nosies sparneliai, vemia, skundžiasi galvos skausmu, o kūdikis čaižiai verkia - tai pavojingi ženklai, kai iškart būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

Bet jei vaikas karščiuoja, tačiau geria skysčius, domisi aplinka, nebūtina kreiptis į gydytoją pirmąją ligos dieną. Vaiką reikia stebėti tris dienas. Jei jo savijauta neblogėja, o elgesys įprastas - nieko baisaus. Mažinkite temperatūrą ir duokite kuo daugiau skysčių.

- Kada reikia mažinti temperatūrą?

- Susirgus virusine infekcija, vaikui normalu karščiuoti iki 38-39 laipsnių. Tada organizmas gamina antikūnus, tad temperatūros  iki 38 laipsnių nei vaikams, nei suaugusiesiems nereikėtų mažinti. Organizmas tuomet pats pajėgus apsiginti nuo infekcijos. Prireikus temperatūrą geriausia mažinti paracetamoliu. Nereikėtų vartoti aspirino.

Vaikui būtina duoti kuo daugiau skysčių. Priešingu atveju komplikacijų atsiras ne dėl infekcijos, o skysčių netekimo. Maistas nebūtinas.

- Vaistinėje nuo peršalimo siūloma daug priemonių. Kaip patartumėte išsirinkti?

- Sergant virusine infekcija vaistai nepadeda, išskyrus tam tikrus atvejus. Taupant pinigus, pakaktų ir paprasčiausio paracetamolio. Jo yra visų vaistinėje parduodamų vaistų nuo peršalimo sudėtyje. Bet tik tada, kai temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai, kamuoja galvos skausmas ar labai bloga savijauta. Pagrindinis "vaistas" yra skysčiai.

Paburkusią nosį arba peršinčią gerklę galima skalauti druskos, ramunėlių, medetkų tirpalu. Bet svarbiausia - gerti ir neleisti išdžiūti gleivinei. Užkimus balsui galima pasidaryti inhaliacijas, pakvėpuoti virtų bulvių, karšto vandens garais. Tai elementarios priemonės. Pavyzdžiui, Skandinavijoje kito gydymo ir neskiriama.

Kosint, kamuojant sausam kosuliui švedų gydytojas patartų per dieną išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių. Atsikosėjimą lengvinantys vaistai - tik tarp kitko. Jie veiks tik tada, jei bus geriama daug skysčių. Geriausias gėrimas yra vanduo. Tinka arbata, sultys. Sergančiam vaikui, jei jis atsisako gerti bet ką, siūliau net kokakolą.

- Kaip vertinate, kai žmogus, vos pajutęs požymius,  griebiasi įvairių tirpstančių arbatų nuo peršalimo iš vaistinės?

- Jos nėra nekaltas gėrimas. "Thera Flu" ir panašių arbatų sudėtyje yra paracetamolio. Tai vaistai, kuriuos būtina gerti tik tam tikrais atvejais. Nors tam tikrai daliai žmonių, vos pakilus temperatūrai, būna labai bloga, tada galima jų vartoti. Tačiau jei temperatūros nėra, profilaktikai gerti tokių arbatų tikrai nepatartina, nes taip sutrikdome organizmo gebėjimą apsiginti.

Sergant būtina plauti rankas, nes apsikrečiame per daiktus, kontaktą. Jei kosėjantis ar čiaudintis žmogus eina į darbą, patartina užsirišti kaukę. Nors mūsų kultūrai tai nėra įprasta.

- Iš spėjusių šį rudenį susirgti teko girdėti, kad negalavimo požymiai kaip peršalimo, tačiau nėra aukštos temperatūros. Baiminamasi, kad siaučia kitoks gripas.

- Kiekvieną sezoną matome įvairių viruso atmainų. Kai skauda gerklę, sloguojama, bet nėra aukštos temperatūros - tai paprastas peršalimas. Savijauta nėra gera, bet tai įprastinė šio metų laiko būklė. Jei žmogus tokiu atveju jaučiasi nedarbingas, geriau neiti į darbą. Pajutus pirmuosius ligos požymius ir praleidus kelias dienas gerai vėdinamuose namuose, galima išvengti užsitęsusios ligos eigos.

- Šis ruduo nėra įprastas peršalimo ligų sezonas, nes siaučia naujasis, buvęs kiaulių gripas. Būgštaujama, kad šaltuoju metų laiku padaugės užsikrėtusiųjų ir šia liga.

- Naujasis gripas, lyginant su įprastiniu, neturi išskirtinių požymių. Abu gripai  pavojingi, ypač nepasiskiepijusiems. Tai vienintelė virusinė liga, nuo kurios turime apsaugą. Gripo komplikacijos yra labai pavojingos.

Gripo epidemija įprastai prasideda sausio, vasario mėnesiais. Todėl kelti panikos iki tol nereikia, tik būtų gerai pasiskiepyti ir taip išvengti mirtinų komplikacijų.