Gausus mėnesinių kraujavimas – nebe problema

Maždaug pusė moterų skirtingais gyvenimo laikotarpiais susiduria su gausiu mėnesinių kraujavimu, kuris sujaukia kasdienybę, blogina sveikatą, apriboja veiklą.

Daugeliui šią problemą padeda išspręsti šiuolaikinės šeimos planavimo priemonės, o sudėtingo chirurginio gydymo dažniausiai neprireikia.

80 proc. visų gausaus mėnesinių kraujavimo atvejų yra nustatomi būtent sveikoms moterims.

Normalu, kai moteris per 3-7 dienas trunkančias mėnesines netenka 35-40 ml kraujo, tai sudaro apie 2-3 valgomuosius šaukštus skysčio.

„Išmatuoti netenkamo kraujo kiekį sudėtinga. Pakaktų žinoti, kad kraujavimas laikomas gausiu, jei per mėnesines prireikia kas 1-2 valandas keisti permirkusį higieninį paketą, o kraujo kokybės rodikliai yra blogi“,- aiškina akušerė-ginekologė Danguolė Vildaitė.

Per gausiai kraujuojant blogėja moters kraujo kokybė – mažėja jame esančios geležies: atsiranda nuovargis, pradeda lūžinėti nagai, ima slinkti plaukai. Tai pasireiškia, nes organizmas nesuspėja atstatyti per mėnesines netenkamo kraujo kiekio, moteriai vystosi mažakraujystė, silpsta imuninė sistema.

Sukelia emocinę įtampą

Gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę – jos fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą. Apklausus 1500 moterų, buvo pastebėtas ryšys tarp netenkamo kraujo kiekio ir depresijos.

Psichologė-psichoterapeutė Lina Vėželienė teigia, kad sunkios mėnesinės yra ir kūno, ir sielos problema. „Dėl sunkių menstruacijų moteris būna išsekusi ir pavargusi. Gausiai kraujuodama ji nuolat jaučia diskomfortą, turi riboti savo aktyvumą, o ir seksualiniame gyvenime gali patirti nesklandumų.

Kita vertus, ne tik gausios mėnesinės sukelia papildomą emocinę įtampą, bet ir atvirkščiai. Nuolatinis nuovargis, skubėjimas, įtampa darbe ar šeimoje, savo poreikių ignoravimas, - taip pat įtakoja natūralių organizmo funkcijų sutrikimus. Deja, daugelis moterų šią dvipusę problemą yra linkusios priimti, tiesiog kaip „moters dalią“ ir neskiria tam pakankamai dėmesio“, - pasakoja psichologė.

Statistikos duomenimis, gausios mėnesinės vargina iki 14 proc. vaisingo amžiaus moterų. Šis skaičius gali būti didesnis, nes daug moterų, ypač vyresnio amžiaus, nesikreipia į gydytojus ir neieško galimybių spręsti gausaus kraujavimo problemą.

Moters sveikatai skirtoje interneto svetainėje Prisimink.lt į užduotą klausimą „Ar mėnesinių ciklas jus vargina?“ 13 proc. apklaustųjų atsakė patiriančios problemų dėl gausaus ir ilgo kraujavimo.

Gausiai kraujuojant - kreiptis į gydytoją

Stipriai kraujuojančios moterys raginamos kreiptis veiksmingos pagalbos į medikus. Šiandien ginekologinės operacijos daromos tik kraštutiniu atveju, o mėnesinių kraujavimas dažniau gydomas naujos kartos hormoniniais vaistais.

Kraujavimui mažinti gali būti skiriamos kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra estrogenas, tapatus natūraliai gaminamam moters organizmo, bei progestinas dienogestas, pasižymintis teigiamu poveikiu gimdos gleivinei. Šie du hormonai papildo vienas kitą ir užtikrina gerą mėnesinių ciklo kontrolę, patikimą kontracepciją, maksimalų saugumą ir švelnų poveikį medžiagų apykaitai bei kepenims.

„Svarbu, jog šis inovacinis preparatas (Qlaira) darniai atkartoja natūralius moters organizme vykstančius hormonų apykaitos procesus, o jo poveikis medžiagų apykaitai yra minimalus“,- apibendrina dr. D.Vildaitė.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant kontraceptines tabletes su natūraliam identišku estrogenu, po pusės metų netenkamo kraujo kiekis sumažėja iki 88 proc.

Sumažėjus menstruaciniam kraujavimui, pagerėja moters kraujo rodikliai - hemoglobino ir feritino lygis vėl tampa normalus arba didesnis. Tuo pačiu pasikeičia savijauta, sugrįžta jėgos ir gyvenimo džiaugsmas. Pasak psichologės L.Vėželienės, kai mėnesinių kraujavimas yra normalus, moteris daug geriau jaučiasi, yra aktyvesnė, darbingesnė, labiau pasitiki savimi.

Daugiau informacijos apie moters sveikatą bei elektroninis mėnesinių kalendorius – interneto svetainėje Prisimink.lt.