Ar turėčiau savo vyrui leisti turėti meilužę?

"Su vyru esame vedę daugiau nei 20 metų. Mūsų santuoka tikrai laiminga, turime du nuostabius vaikus, bet... aš niekad pernelyg nesimėgavau seksu, todėl mylimės labai retai. Tai tikrai ne vyro kaltė, priešingai – jis visuomet buvo labai atidus.

Neturėjom lytinių santykių jau daugiau nei du metus, ir aš mielai daugiau niekad nesimylėčiau, bet mano sutuoktinis tuo labai nusivylęs. Suprantu, kad tai neteisinga jo atžvilgiu, todėl pasakiau – aš neprieštarauju, jeigu turėsi meilužę, tik nenoriu girdėti jokių smulkmenų. Tačiau mano artima draugė teigia, jog aš tikriausiai išprotėjau ir mūsų santuokai – galas. Ar ji teisi?"

Aišku viena – Jūsų santuoka suduš į šipulius, jeigu šioje situacijoje išvis nieko nedarysite. Kas nors turi įvykti. Tačiau įkišti galvą į smėlį ir tikėtis, kad viskas vyks pagal Jūsų planą – nerealu. Jūsų sutuoktiniui idealus sprendimas būtų, jeigu atrastumėt kažkur dingusį potraukį seksui. Sprendžiant iš to, kad jis kantriai kentė 20 santuokos metų – kitas jau seniai būtų užmezgęs romaną – Jūsų sutuoktinis tikriausiai yra tvirto ir pastovaus charakterio, o tokio tipo vyrams dažnao sunku užmegzti trumpus meilės romanus.

Jūs turėtumėte suprasti, kad jeigu leisite įvykti tam, ką pasiūlėte, Jūsų mylimas vyras tiesiog gali įsimylėti kitą moterį. Taip pat pagalvokite, kaip Jūs jausitės, kai jis karts nuo karto kažkur dings ir paskui grįš patenkintas ir išsiblaškęs. Tiesa yra tokia, kad tikrovėje dalintis su kažkuo savo mylimu žmogumi yra daug sunkiau, nei galima įsivaizduoti.

Galbūt Jūs dar ne viską išbandėte siekdama susigrąžinti savo išnykusį seksualinį potraukį? Gal Jums padėtų porų konsultacijos, taip pat bet koks kalbėjimas apie praeities įvykius, kurie galėjo turėti pasėkmių.

Tačiau jeigu tikrai net neabejojate, jog seksualinis gyvenimas Jūsų visiškai nedomina ir norėtumėte jį užbaigti, tai yra Jūsų sprendimas – kiekvieno žmogaus libido yra skirtingas, ir dėl to nieko negalima smerkti. Yra daugybė žmonių, kurie jaučia kur kas didesnį malonumą dirbdami sode, gamindami ar užsiimdami rankdarbiais, nei mylėdamiesi.

Libido trūkumas gali tapti problema tik santykiuose, kur vieno asmens troškimai nesutampa su kito. Kitas žmogus gali jaustis atstumtas. Taigi tik įvertinus visas aplinkybes, galima pasakyti – praktikoje yra atvejų, kai santuokas išgelbėja būtent kai vienas iš sutuoktinių užsimerkia prieš kito nuklydimus.

Tikriausiai tai mažesnė blogybė, nei skyrybos vien dėl seksualinio nesuderinamumo. Kad ir kaip bebūtų, kai kurie žmonės tiesiog negali „perlipti per save“, ir pavydo jausmas niekur nedingsta. Sunku pasakyti, ar Jūsų charakteris yra pakankamai tvirtas ir atlaikytų tokį išbandymą – svetimą moterį Jūsų mylimo žmogaus gyvenime, tačiau akivaizdu, jog turite tik tris išeitis – stebėti, kaip Jūsų santuoka miršta dėl vyro nusivylimo, įgyvendinti savo pasiūlymą, arba susigrąžinti savo seksualinį gyvenimą.