Apgauti Parkinsoną padeda patirtis

Parkinsonas mėgsta tinginius, miegalius ir depresuojančius. Taip ligoniai šmaikštauja apie savo gyvenimo palydovę - Parkinsono ligą.

Išsaugojo cigarečių pakelį

Klaipėdiečiui Leonardui Jurkšui Parkinsono liga diagnozuota prieš aštuonerius metus. Nors negalavimus jautė dar prieš penkmetį, bet pas gydytojus neskubėjo.

Nematomos ligos pradžią vyrui dabar primena cigarečių pakelis. Palangos reabilitacijos ligoninėje jis gydėsi opaligę, kai po poros dienų pertraukos nuėjo prie jūros parūkyti.

Nuo įkvėpto dūmo nudegino visą kairiąją pusę, po antrojo - keistas jausmas dingo. Kaip vėliau paaiškėjo, liga jau buvo pažeidusi kairiąją kūno pusę. Cigaretę Leonardas numetė, o pakelis liko atminimui.

Iki diagnozės patvirtinimo vyrą kamavo koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas, drebėjo rankos. Bet medikų duris jis pravėrė dėl kitų priežasčių - stipraus skausmo vienoje galvos pusėje.

Ligoninėje sužinojo sergąs Parkinsono liga. Tada vienintelis informacijos šaltinis apie šią ligą buvo kelios eilutės enciklopedijoje.

Išgirsta diagnozė L.Jurkšui sukėlė daug klaustukų bei abejonių. Bet Kauno ir Vilniaus gydytojai patvirtino tą patį.

"Nejaukiai pasijutau, išgirdęs diagnozę. Blogiausia, kad požymius pastebi tada, kai liga gerokai yra pažengusi", - apgailestavo 65 metų vyras.

Leonardui buvo diagnozuota antra Parkinsono ligos stadija iš penkių.

Sunku užsisegti sagą

"Kvailiausia, kai sukausto judesius. Per dieną taip nutinka kelis kartus. Tada sunku ne tik užsisegti sagą, bet ir atsistoti. Pastangų reikia net išlipti iš lovos", - pasakojo klaipėdietis.

Štai kodėl Leonardas šmaikštauja, kad Parkinsono liga labiausiai mėgsta tinginius, miegalius ir depresuotus. Būtina judėti ir kuo mažiau gulėti, bet nereikia pervargti, savo pastebėjimais dalijosi vyras.

Daugiabučio namo balkone įsirengęs skersinį L.Jurkšas kasdien sportuoja, kilnoja svarmenis. Mankšta ir darbas sode padeda išsivaduoti iš kūno sąstingio.

"Nori eiti, o negali - koja stovi vietoje. Kai gauni atramą, vėl gali judėti", - apie šiai ligai būdingą požymį pasakojo ir Leonardas.

Kartais dėl judesių sukaustymo sergantieji šia liga atsiduria kebliose situacijose, ypač viešose vietose. Pasitaiko, kad žmogus sustingsta parduotuvėje su atverta pinigine rankose.

Kaip nuraminti ligonius lydintį rankų drebulį, Leonardas rado savų būdų - ištiesęs jas palaiko arba atsistojęs pasiūbuoja kaip švytuoklę.

Klaipėdietis taip pat akcentavo bendravimo svarbą. Vyras džiaugėsi, kad jį palaiko žmona ir anūkai. Rūpinimasis mažaisiais padėjo nepulti į depresiją pirmaisiais metais, kai sužinojo sergąs.

"Žmonės galvoja, kad išgers tabletę ir pasveiks. Bet čia ne sloga ir ne galvos skausmas. Reikia susitaikyti su mintimi, kad liga nepagydoma ir progresuos. Stengiuosi kiekvieną dieną gyventi visavertiškai", - pasakojo Leonardas.

Parinkti vaistus - menas

"Kartais nežinau, kam sunkiau: ligoniui ar slaugytojui", - taip pokalbį apie Parkinsono liga sergančios mamos priežiūrą pradėjo Irena Mačiulienė.

89 metų Irenos mama šia liga serga penkerius metus. Situaciją apsunkina ne tik senyvas amžius, bet ir lydinti depresija, užkietėję viduriai ir neaiški kalba. Senyva moteris nenori gerti vaistų, juos slepia.

I.Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad slaugant tokį ligonį dažnai trūksta informacijos. Gydytojas dėl laiko stokos ne visada spėja viską susakyti.

"Kartą, padauginus vaistų, mamą kamavo haliucinacijos. Iš namų bėgo "namo", susikrovė daiktus, norėjo išlipti per langą. Teko budėti prie jos pakaitomis ir naktį. Iš pradžių galvojome, kad jei gydytojas išrašė vaistų, tai ir būtina juos gerti. Tik draugijoje sužinojome, kad kai kuriuos stiprius vaistus reikia pradėti gerti kuo vėliau", - pasakojo moteris.

Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės pavaduotoja Adelė Jarušaitienė pritarė, kad sergantiems šia liga pacientams parinkti vaistus prilygsta aukštajam pilotažui.

L.Jurkšas apgailestavo, kad šeimos gydytojas be neurologo konsultacijos negali išrašyti vaistų. O šis specialistas kartą per savaitę priima tik keturias valandas. Ligonio manymu, šią procedūrą supaprastintų specializuotas kabinetas, kur su jais dirbtų atskiras gydytojas.

Siūlo eksperimentuoti

Sergantieji Parkinsono liga pripažįsta, kad gyventi su ja - sudėtinga. Bet įmanoma. Kasdienybę praskaidrina tokio pat likimo broliai ir seserys. Tuo labiau, kad šią ligą dažnai lydi depresija

A.Jarušaitienė tikisi, kad pavyks vėl atgaivinti draugijos Klaipėdoje veiklą, kur sergantieji galės dalytis savo patirtimi, rūpesčiais ir bendrais pomėgiais.

Kas yra Parkinsono liga?

Tai lėtai progresuojanti neurogeneracinė nervų sistemos liga. Ji atsiranda ekstropiramidinėje nervų sistemoje dėl dopamino trūkumo. Ši nervų sistemos dalis labiausiai "atsakinga" už žmogaus judesius bei raumenų tonusą.

Dažniausiai - tai pagyvenusių žmonių liga, pasireiškianti vyresniame nei 55 metų amžiuje. Paveldima liga prasideda gerokai anksčiau, labai greitai progresuoja, dažniau susergama silpnaprotyste. Klinikiniai ligos požymiai išryškėja tik tada, kai dopaminą gaminančios medžiagos būna likę vos 20 proc. Parkinsono liga neišgydoma,  tik pagerinama fizinė žmogaus būklė.

Liga neišvengiamai progresuoja, pereina penkias stadijas. Nuo jos nemirštama, bet žmogus tampa neįgalus ir priklausomas nuo kitų.

Vaiva Strupinskienė, Klaipėdos apskrities ligoninės neurologė

Kas sukelia Parkinsono ligą, nėra aišku. Teorijų dėl ligos atsiradimo yra daug, bet bendros nuomonės nėra. Tik nustatyta, kad įtakos gali turėti jaunystėje patirtas neurotoksinis stresas ar galvos trauma, aplinkos poveikis. Reikšmės turi herbicidai, pesticidai, gausiai naudojamas šaltinio vanduo, pieno produktų vartojimas, moterims - kiaušidžių pašalinimas. Rūkymas ir kavos gėrimas mažina riziką sirgti šia liga. 10 proc. sergančiųjų ją paveldėja.

 Parkinsono ligos požymiai būna labai skirtingi. Diagnozė nustatoma kitų ligų, pasižyminčių panašiais požymiais, atmetimo būdu. Nėra nė vieno tyrimo, kuris iškart išduotų Parkinsono ligą. Tad ją labai sudėtinga nustatyti ankstyvosiose stadijose. Vaistų parinkimas ligoniui prilygsta menui, nes kiekvienam taikomas individualus gydymas. Vaisto skyrimas priklauso nuo paciento amžiaus, lyties, darbo, ligos požymių, pažeistos kūno pusės. Gydyti pradedama tada, kai liga trukdo kasdienybėje, nes dopaminą pakeičiančių vaistų šalutinis poveikis išryškėja gana greitai ir būna kur kas stipresnis nei pasiekiamas gydymo efektas.

Klasikiniai Parkinsono ligos požymiai

Raumenų sustingimas

Sulėtėję judesiai (keičiasi veido mimika, atsiranda būdinga boksininko poza)

Drebulys ramybės būsenoje (prasideda vienoje pusėje)

Galimi kiti požymiai

Vertikalios padėties nestabilumas, pasireiškiantis kritimais, ligonis negali laiku sustoti arba sunku pajudėti iš vietos

Silpnaprotystė, depresija, psichozė (galimas patologinis apsipirkinėjimas, potraukis azartiniams žaidimams)

Padidėjęs seilių išsiskyrimas, prakaito liaukų sutrikimai

Urogenitalinės sistemos sutrikimai (erekcijos, vidurių užkietėjimai, kraujospūdžio svyravimai)

Uoslės, skonio ir regėjimo sutrikimai (kartais pasireiškia anksčiau nei diagnozuojama liga)


Šiame straipsnyje: Parkinsono liga

NAUJAUSI KOMENTARAI

odeta

odeta portretas
mano bendradarbei kerpant uzuolaidas,labai dreba rankos.itariam jai parkinsona,jai sakem,bet ji nepasiduoda.

RaimundasJankus

RaimundasJankus portretas
Atrado gydymas...

mulkis

mulkis portretas
o tai rimtai , Vaiva, cigaretes ir kava mazina rizika susirgti sia liga?! alkoholis turbut irgi mazina ,,,,tik pamirsot pamineti?!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių