Perkurtos senos suknelės – nauja ir prasminga mada

Kaunietės Aistė Lagunavičiūtė ir Jūratė Malinauskaitė, kurioms aplinkos apsaugos idėjoms nesvetimos, senų, savą istoriją turinčių drabužių perkūrimą pavertė ne tik savo pomėgiu, bet ir verslu. Prieš pusę metų pačiame miesto centre draugių įkurta maža ir jauki perkurtų senų drabužių studija "Second Soul" jau spėjo atrasti savo klientūrą ir dažnai maloniai nustebina atsitiktinai užsukusius praeivius.

– Ar esate iš tų žmonių, kurie nuo jaunystės savo ateitį siejo su mada? O galbūt iki "Second Soul" įkūrimo jūsų pagrindinė veikla buvo kardinaliai kitokia?

J.M.: Aš pagal išsilavinimą – drabužių technologė ir visą laiką dirbau šį darbą, tai su mada vis vien susiję, nors dalyvavau daugiau gamybos procese, o kūrybos tik tiek, kiek reikėdavo sau, pavyzdžiui, kažką perdaryti. Ir Aistė siūdavosi sau drabužius.

A.L.: Mano nei darbas, nei mokslai nebuvo susiję su mada. Esu vadybininkė, dirbu su metalais, nors kūrybos ten galima įžvelgti (juokiasi). Pati labai mėgau, kaip Jūratė minėjo, perdarinėti, taisyti, nes parduotuvėse pas mus rasti kažką įdomesnio, originalesnio irgi sunku. Ir dar tas, kad niekada nebūsi unikalus, jei nevažiuoji kažkur į užsienį ir nenusiperki tokių įdomesnių daiktų, tai pas mus tas, kas gražu, gražu visoms. O jei pavyksta rasti kažką tinkamo, tuomet arba rankovės per ilgos, arba sijonas per trumpas – su šituo, manau, yra tekę susidurti visoms. Tuomet atsirasdavo pataisymų, drabužių koregavimas, kuris vykdavo nuolatos. Bet anksčiau tik dėl savęs. O svajonių kažką veikti su mada nuo vaikystės neturėjau.

– Kaip kilo idėja prikelti drabužius naujam gyvenimui?

A.L.: Ji gimė labai netyčia. Tai daro visame pasaulyje, tad tai nebuvo kažkoks mūsų išrastas dviratis. Tai, ką mes darome, vadinasi angl.  upcycling (toks produkto perdirbimas, kai jis tampa vertingesnis už originalą). Kaip tik skaičiau straipsnį, kad Didžiojoje Britanijoje nuo 2008 m. tokios perdirbtos mados pardavimas išaugo net keturis kartus, tad pasaulyje tai populiaru, tik į Lietuvą greičiausiai viskas ateina truputį vėliau. Bet kokiu atveju, džiugu, kad žmonės atsigręžia į aplinkos saugojimą, rūšiavimą, perdirbimą, nes pasaulis jau skendi šiukšlėse. Nuo visų tų fabrikų greitėja globalinis atšilimas, kiek vandens yra sunaudojama... Pavyzdžiui, šiandien perskaičiau, kad medvilniniams marškinėliams pagaminti sunaudojama 700 galonų vandens – tai 2,4 tūkst. litrų. Vieniems medvilniniams marškinėliams. Mums ši perdirbtos mados idėja buvo tokia sklandanti ore, o mes ją kažkaip pasigavome. Ieškome senų, senovinių drabužių, kiek įmanoma, specialiai paliekame jų etiketes, kad būtų matyti, jog tas daiktas tikrai nėra naujas, jam gali būti net ir 30 ar 40 metų. Matyti tokių įdomybių, dizainerių vardai su pavardėmis, kai kurie jų žinomi ir dabar. Pavyzdžiui, buvome radę ir "Dior", "Boss" kurtų drabužių.

J.M.: Be to, dauguma masinės mados prekės ženklų siuva šalyse, kur pigi darbo jėga, išnaudojami žmonės. Ne paslaptis, kad Kinijoje dirba vaikai, seneliai, dirba be šviesos ar miego, būna, kad ir žūsta darbe, o atlyginimai juokingo dydžio.

– Ar aplinkos apsaugos idėjos jus lydi ir kitose gyvenimo srityse?

A.L.: Jūratė rūšiuoja, aš stengiuosi, apskritai gyvenime kažkaip labai mažai šiukšlių turiu (juokiasi). Gal toks gyvenimo būdas, bet irgi stengiuosi. Kaip tik išgirdau labai įdomų dalyką, kad atsiras maisto konteineriai. Apskritai, tokiu atveju, jei pas mane lieka kažkokio maisto, sudedu atskirai į maišiukus gražiai ir padedu prie konteinerio, yra žmonių, kurie tikrai eina ir susirenka. Todėl ir ta mada pas mus yra tokia, nes mūsų nuomone, turime mažinti tą vartojimą. Dauguma drabužių, kuriuos žmonės perka, nukeliauja į sąvartynus.

J.M.: Aš net ir dėl vandens aplinkiniams pasakau, kad, pavyzdžiui, nereikia palikti bėgančio vandens, kol valaisi dantis.

– Kur ieškote drabužių, kuriuos vėliau prikeliate naujam gyvenimui?

J.M.: Ir iš močiučių skrynių, draugų, taip pat didžiąją dalį atrandame dėvėtų drabužių parduotuvėse.

A.L.: Idėja drabužius siųstis nepasiteisino, nes tuomet daikto nematome, o jį reikia pačiupinėti, pajusti medžiagą, patikrinti dėl defektų. Todėl ieškome daugiausia skudurynuose, tačiau tiktai mažesniuose, nes didesniuose daugiausia vien nauji masinės mados drabužiai.