Kelionė į geresnę save: mitai ir tikrovė

Nevalgyti po 18 val.?

Niekada didelių bėdų dėl svorio neturėjau, tačiau anksčiau gal labiau iš smalsumo, o ne didelio poreikio vis pabandydavau vieną ar kitą dietą arba stebuklingai liekninantį mitybos triuką.

Turbūt kiekvienam yra tekę girdėti, kad, norint numesti svorio, reikėtų nevalgyti po šešių. Visų pirma, ši taisyklė nėra universali. Jei miegoti įprastai einate devintą valandą vakaro, tuomet galbūt nevalgyti keletą valandų prieš miegą ir yra nebloga idėja. Tačiau įsivaizduokite, kaip nevalgyti nuo šešių valandų vakaro reikėtų, pavyzdžiui, man, kuri į lovą dažniausiai gulasi bent jau pirmą ar antrą nakties.

Be to, siekiant atsikratyti vienu kitu kilogramu, lengviausiai tą padaryti valgant dažnomis ir nedidelėmis porcijomis, o žinant, kad visą vakarą teks nebent gurkšnoti vandenį, taip ir kyla noras vakarienės porciją gerokai padidinti.

Tad, pasak Š.Navickio, valgyti, jei tik patinka, galima net ir lovoje, svarbu, kad prieš miegą skrandis nebūtų tarsi prikrautas akmenų.

Ir sportas, ir dieta

Yra žmonių, įsitikinusių, kad kol reguliariai mankštinsiesi, tol gali užkandžiauti greitu maistu ar saldumynais kone kasdien. Iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip – norint turėti gražų kūną, į valgiaraštį atsižvelgti reikėtų gerokai rimčiau negu į treniruotes sporto klube.

Taip, be sporto, nesusiformuos gražūs raumenukai, tačiau kas iš to, jei pastaruosius slėps dėl netinkamo maisto susikaupę riebalai?

Be to, netinkamai valgant, kur kas dažniau jaučiama energijos stoka ar sunkumo jausmas – ne pati geriausia savijauta einant makštintis, ar ne?

Ne angliavandeniai, o riebalai

Vis dar yra mitybos specialistų, manančių, kad didžiausią sveikos mitybos piramidės dalį turėtų užimti angliavandeniai, ir tikinančių, kad būtent jie turėtų būti pagrindinis energijos šaltinis. "Kūno gerovės" programa tam kategoriškai prieštarauja ir teigia, kad angliavandenius savo racione reikėtų sumažinti iki minimumo.

Įvairūs angliavandenių grupei priklausantys produktai, ypač turintys aukštą glikeminį indeksą, iš tiesų suteikia energijos, tačiau ši yra palyginti greitai sudeganti.

Laikausi nuomonės, kad gyvenimas per trumpas, kad atsisakytum visko, kas tau teikia džiaugsmą.

Pavyzdžiui, suvalgius saują sausainių, dar papildytų nemažu kiekiu cukraus, energijos antplūdį pajusite iš karto, tačiau netrukus ateis ir nuovargio banga. Toks jausmas neretai apima vakare, kai, praėjus kelioms valandoms po pietų, norisi tiesiog prigulti ir pasnausti.

O štai riebalai, kuriais Š.Navickis rekomenduoja keisti angliavandenius, greitai nesudega, veikiau ilgai rusena, suteikdami energijos ilgesniam laikui, tad ir suvartojama jų, matuojant gramais, kur kas mažiau. Jau nekalbant apie tai, kad tokie produktai kaip sausainiai labai sėkmingai nugula riebalų pavidalu ant probleminių kūno vietų.

Nuklysti nereiškia mesti

Yra ir tokių, kurie, nusprendę sveikiau maitintis, mano, kad sudaryto mitybos plano būtina laikytis kuo griežčiausiai, o vos truputį nuklydus visi pasiekti rezultatai neišvengiamai žlugs.

Realybė tokia, kad valgymas tėra viena iš sudedamųjų gyvenimo dalių, o tam tikros aplinkybės, dienotvarkė ar paprasčiausiai kilęs noras suvalgyti saldainį mūsų mitybos planus gali viso labo tik kiek pakoreguoti.

Pats Š.Navickis, rašydamas apie savo programą, minėjo išimtį iš visų taisyklių – jei jaučiate, kad labai užsimanėte vyno, vaisių ar torto, – nevaržykite savęs. Triukas toks, kad kai valgai teisingai, tokių norų natūraliai kyla vis rečiau, o pasidavus pagundai beregint suprastėjusi savijauta paprasčiausiai atbaido nuo dažnų tokių nuklydimų kartojimų.

Aš pati, laikydamasi "Kūno gerovės" programos, kartkartėmis nuklysdavau nuo man sudaryto plano. Galbūt mano rezultatai būtų dar geresni, jei, pavyzdžiui, būčiau per šeimos šventes restoranuose paprašiusi man atnešti porciją liesos varškės ar vištienos krūtinėlės, bet laikausi nuomonės, kad gyvenimas per trumpas, kad atsisakytum visko, kas tau teikia džiaugsmą.

Žinoma, kad tokie džiaugsmai nevirstų liūdesiu, kai žvelgi į veidrodį apsirengusi maudymosi kostiumėliu, pagrindines taisykles prisiminti reikėtų. Tačiau, ko gero, neegzistuoja nė vienas žmogus, kuris visą gyvenimą sugebėtų nenuklysti nuo griežto mitybos tvarkaraščio, tad dėl mažų klaidelių savęs graužti ar apskritai mesti mintis sveikai maitintis toliau tikrai nevertėtų.