- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„O ar galėjo podiumas būti kitoks, kai mes kalbame apie Lietuvos istoriją, – sako drabužių dizaineris Juozas Statkevičius, praėjusio sekmadienio vakarą „Litexpo“ kongresų ir parodų centre Vilniuje pristatęs lietuviško tautinio kostiumo spalvomis sušvitusią savo 2017 pavasario-vasaros kolekciją.
„Esame valstiečių tauta, kurios kostiumą stipriai įtakojo istorija bei Lietuvoje užuovėją atradusios tautos“, – priduria jis. „Juozo nutiestu podiumu žengė ne paikas trispalvis lozungas, ne etnografijos muziejus, ir ne per sovietinės „harmonizacijos“ kičą perleistas devinto vandens nuo kisieliaus garas, o pasaulio ritmu pulsuojanti mada“, – įsitikinusi J. Statkevičiaus kolekcijos įkvėpėja, rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaitė.
Apie tautinį kostiumą, madą ir tautiškumą – šių dviejų kūrėjų pokalbis.
Kristina: Juozai, kai prieš pusę metų pasakei kolekcijos temą, nudžiugau, seniai to laukiau, beveik 15 metų, nuo tavo Paryžiaus „LVMH Aukštosios mados sindikato“ premija apdovanotos juostinių suknelių kolekcijos. Vis svarstydavau, kada sukursi lietuvišką kolekciją, kurios šiandien taip reikia?
A. Vaupšienės nuotr.
Juozas: Aš tos temos bijojau, nes ji sudėtinga ir slidi. Jei žmogus su prijuoste, iškart – „duokim garo“ ir atmetimo reakcija. Daug kam atrodo, kad mada ir liaudiškas kostiumas niekaip nesusiję. Tik pasidomėję giliau, atrandame klodus, iš kurių galėtum dar dešimt kolekcijų sukurti. Sunku per 90 modelių parodyti ir medžiagas, ir mūsų kultūros istorijos etapus, ir tai, kas gražiausia ir geriausia, ir tai, per ką teko pereiti lietuvių tautai, ir kas yra ateitis, kas šiuolaikiška. Neišnaudojame šitos temos. Gyvenimo būdas per šimtmečius pasikeitė ir keičiasi. Nuo pirmojo modelio ant podiumo norėjau parodyti, kokia Lietuva buvo ir kokia yra dabar. Seni dalykai įkvepia nauja. Noriu tau padėkoti, kad parodei meno kūrinius, kurie mane įkvėpė kolekcijai. Pirmoji balta suknelė su pūstu sijonu buvo Kanuto Rusecko „Lietuvaitė žvejė“.
Lietuvos dailės muziejaus ir P. Gasiūno nuotr.
Kristina: Kuri turėjo būti absoliučiai skandalingas meno kūrinys tame amžiuje, kai ją nutapė – mergina pasikaišiusi sijonus žvejoja, jos nuogos blauzdos begėdiškai atidengtos. Neįmanomas dalykas – XIX amžiaus darbo padiktuotas mini, kurį pastebėjo romantikas tapytojas! Visiškai sutinku: mes nežinome, kiek iš tiesų turime turto ir koks ypatingas yra originalus tautinis kostiumas. Įpratę matyti jį harmonizuotą, tiesiog nebeatkreipiame dėmesio į detales, spalvas, medžiagas, istorijas.
Jei žmogus su prijuoste, iškart – „duokim garo“ ir atmetimo reakcija. Daug kam atrodo, kad mada ir liaudiškas kostiumas niekaip nesusiję.
Juozas: Vietoj mėlyno sijono tam ansambliui derinau tikro, XIX amžiaus antikvarinio šilko kaspino atraižą, kurią „žvejė“ būtų galėjusi matyti tuo metu. Po kolekcijos žiūrovai kalbėjo, kad ant podiumo matė ne tik lietuviškų, bet ir škotiškų medžiagų. Bet, tu juk žinai – neatsitiktinai...
Kristina: Nes XVII amžiuje škotai nuo religinio persekiojimo pabėgo į Kėdainius, atsivežė savo tartanus, o lietuviai į šiaurę nuo Kėdainių, pradėjo austi languotas medžiagas, vėliau, žinoma, namų staklėmis imitavo „anglišką vilną“, kurią vilkėdavo dvarininkai. Juozai, tau pavyko surasti tikrą Lietuvos turtą – dar likusias senąsias audėjas...
Juozas: Joms jau 90 metų. Ir jos vis dar audžia! Dar moko dukras ir anūkes, kad amatas nemirtų. Jos audė man medžiagas ir pasakojo neįtikėtinas istorijas. Apie tai, kaip iš turtingos ponios ar žydės panešioto brokatinio chalato pasisiūdavo kiklikus ir kaip jais džiaugdavosi, kai per šokius drąsiai atsegdavo vieną sagelę. Arba kaip iš vyro pasivogusios kelnes, audavosi jas po trim sijonais, kad nebūtų šalta ir važiuodavo žiemą į bažnyčią. Jei vyras apie tokį žmonos „nusikaltimą“ būtų sužinojęs, duotų skūron. Kolekcijoje viską apverčiau aukštyn kojomis – iš audinio, iš kurio būdavo siuvami moteriški sijonai, pasiuvau vyriškus švarkus. Kartu su audėjomis dėliojome spalvų sąskambius, mane įkvėpė net išvirkščioji prijuostės pusė, o labiausiai – į medžiagas „įaustos“ istorijos ir pasakojimai.
Kristina: Turime suprasti, kad tautiniame kostiume nėra nieko atsitiktinio, nereikalinga, visa tai, kas į jį sudėta – spalvos, raštai, grožis yra tikra. Žmonės juk neturėjo pinigų, vieną išeitinį drabužį moterys pasisiūdavo visam gyvenimui ir į jį sudėdavo visa, ką tik galėdavo sau geriausio ir gražiausio leisti.
Juozas: Todėl ir sudėdavo: ir raudonų koralų karoliai, ir gintarai didžiausi, ir galionai, nuo ponų senų drabužių nuardyti, ir iš keliaujančio prekijo pirkti ryškiaspalviai šilko kaspinai. Vienas drabužio ansamblis pasakoja visą žmogaus gyvenimo istoriją – nemeluodamas apie tai, kas tas žmogus yra.
Norėjau įrodyti, kad iš žemaitiško audinio pasiūtas švarkas gali „nunešti“ užsienines madas. Štai, kur yra tikras, neimituotas, neskolintas grožis.
Kristina: Šalies istorija ir tapatybė negali įstrigti kaip inkliuzas gintare, juk ji amžių bėgyje natūraliai vystėsi...
Juozas: Kostiumas – taip pat. Tai svarbiausias dalykas, kurį norėjau pasakyti savo kolekcija. Joje turėjome pamatyti ir miško brolius, ir Salomėją Nėrį, ir Čiurlionį, ir Tysliavą, ir studentą, būsimą knygnešį, ir kaimo beprotį ir maištingą, lietuvybės idėjų suviliotą bajoraitę. Bet svarbiausiai buvo pamatyti kaip sava visa tai – čia ir dabar.
Kristina: Kai pradedame vystyti kolekcijos idėją, žiūrime daug meno kūrinių, paveikslų, parodų. Man visada nuostabu, kaip sugebi perdirbti kūrinio idėją, paversti ją drabužiu ir pamatyti naujai. Vaikinas su skranda ant podiumo. Jis gimė iš Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo, kurio nuotrauką išsiunčiau Juozui. Jis padarė tai, kad Lietuvos valstiečiai iš Smuglevičiaus drobės ant podiumo suskambo itin šiuolaikiškai. Kaip ir lietuvaitės, tarsi išlipusios iš Rusecko drobių – su vapsvos liemenimis ir suveržtais kiklikais.
Lietuvos dailės muziejaus ir P. Gasiūno nuotr.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tvarumo tendencija: vis daugiau drabužių keliauja iš rankų į rankas2
Besikeičiant sezonams, puolame atnaujinti savo drabužių spintą. Taip ir sukasi ratas: vienus išmetame, kitus įsigyjame, paskui vėl išmetame... Tiesa, ryškėja ir pozityvi tendencija – vis labiau populiarėja drabužiai, gyvenan...
-
Desertai sveikiau – ką rinktis saldžiam kąsneliui prie kavos?2
Ar galite įsivaizduoti darbo dieną be kavos pertraukėlės? Veikiausiai sunkiai, nes tai laikas, kai galima trumpam atsitraukti nuo darbų ir maloniai pabendrauti su draugais ar kolegomis prie gardžios, garuojančios kavos puodelio. O kokia gi kavos pertrau...
-
Pavasario mados tendencija: provokacija drąsai ir išskirtinumui4
Individualumas, metalo spindesys, permatomi audiniai ir masyvūs siluetai – madingiausi įvaizdžiai šį pavasarį ir vasarą provokuos drąsai, ryškumui ir autentikai. Kaip pasirinkti aksesuarus, kokios spalvos ir audiniai karaliaus &scaro...
-
Pavasario mada – atraskite tris moteriškos pavasario mados tendencijas gaiviam garderobui2
Ar norite atnaujinti savo drabužių, avalynės arba aksesuarų kolekciją ir tinkamai pasiruošti pavasario sezonui? Tada čia sužinosite visą svarbiausią informaciją apie mados tendencijas. ...
-
Mada – menas ar komercija?14
Keldama tokį klausimą rizikuoju užsitraukti ilgalaikę ir neblėstančią viso mados pasaulio atstovų rūstybę ir pasmerkti save būti amžiams išmestai iš jų tarpo – kur dar net nespėjau patekti. Tačiau esu drąsus žmogus, kurį m...
-
Aktyvusis stilius: derinti tai, kas atrodo nesuderinama8
Kedai prie klasikinio kostiumo? O gal aukštakulniai prie sportinių šortų? Dar neseniai toks derinys būtų vertęs kilstelėti antakius, tačiau šiandien, dinamiškam gyvenimo būdui trinant ribas, griežtą aprangos kodą keičia ...
-
Dizainerės I. Kazakevičienės papuošalai: dialogas su medžiaga6
Galerijoje „Balta“ atidaroma išskirtinių Ingos Kazakevičienės papuošalų paroda „Funkcija ir forma“. ...
-
„Birkenstock“ – mados ir patogumo dermė
Šylantys orai natūraliai diktuoja pokyčius garderobe. Vienas svarbiausių naujo sezono atributų – universali ir patogi avalynė. Turint omenyje tai, kad ateinantis metų laikas vis daugiau lepins šiluma, svarbu įvertinti, kokios avalyn...
-
Sulaukusi 102-ejų mirė mados ikona I. Apfel
Šimtametė mados ikona Iris Apfel (Airis Apfel), kurios vizitine kortele buvo tapę akiniai, mirė sulaukusi 102 metų, rašoma jos „Instagram“ paskyroje. ...
-
Dizainerė B. Klimbytė: mano pasaulyje ilgą laiką nebuvo žodžio „minimalizmas“3
Diplomuota kostiumų dizainerė Benita Klimbytė šiuos metus pradėjo malonių iššūkių pareikalavusiu kūrybiniu projektu. Vakarinių drabužių srityje save atradusi kūrėja puošė vieną „Eurovizijos“ nacionalinės ...