Grožio paieškos – tiltas tarp mamų ir dukrų

– Kas paskatino įkurti tokio pobūdžio akademiją?

Kristina: Nuo mažens abi lankėme pramoginius šokius. Šokiai ne tik lavina kūną – jie ugdo kūrybiškumą, moko pamatyti ir pajausti tai, kas gražu, skatina visur siekti estetikos. Pastaruoju metu tik aš, o neseniai ir Dovilė turėjome po vaikų ir jaunimo šokių kolektyvą. Žinome, kuo gyvena jaunimas – neformalioje aplinkoje vaikai labiau atsiskleidžia, vadovams, draugams labiau atsiveria nei tėvams. Paaugliai yra paskendę ieškojimuose, turi daug problemų ir vidinių kompleksų: pradedant nepasitenkinimu išvaizda, baigiant bendravimo įgūdžių stoka. Estetikos ir etikos įgūdžių lavinimas padeda atrasti savo stipriąsias puses, įgyti pasitikėjimą jėgomis, pažvelgti į pasaulį visai kitomis akimis.

Dovilė: Abi esame mamos, situacija mums nesvetima, suprantama. Dukros į pasaulį žvelgia per mamos gyvenimo prizmę, jų santykių brandumas, artumas daro įtaką mergaitės asmenybės formavimuisi. Deja, šiuolaikiniame gyvenime mamos pasimetusios tarp darbų, veiklų, rūpesčių ir savo vaikams neskiria pakankamai dėmesio. Jei ir randa valandėlę kitą, ją labai dažnai praleidžia nekokybiškai, be realios naudos.

Kristina: Mes esame tarsi tiltas tarp merginų ir jų mamų. Šią akademiją įkūrėme norėdamos padėti tiek vienoms, tiek kitoms. Džiugu, kad žinios, kurias merginos įgyja užsiėmimų metu, naudingos ir jų mamoms.

– Ko mokote užsiėmimuose?

Kristina: Menas ir jo istorija, sveika gyvensena ir mityba, stalo etiketas, higiena, makiažas ir mada, šokis ir skirtingi jo stiliai. Šiuolaikinis jaunimas susipykęs su knygomis, visą informaciją renka internete, o ji gana dažnai būna nepatikima, klaidinga. Akademijoje merginos gauna teorinių žinių iš pirmų lūpų – kiekvieną discipliną veda savo srities profesionalai, teoriją įtvirtina praktiniuose užsiėmimuose. Jos mokosi susitvarkyti spintą, pasidažyti, ieško savo stiliaus ir labiausiai derančios šukuosenos, perpranta stalo serviruotės paslaptis ir gražaus elgesio taisykles. Daug dėmesio skiriame tautos tradicijoms puoselėti.

Dovilė: Pusmetis darbo parodė, kad situacija toli gražu nėra gera: kai kurios merginos jau kelintą kartą lankosi Paryžiuje, bet nežino, kad ten yra Luvro muziejus, kuriame galima pamatyti pasaulyje garsų paveikslą "Mona Lisa", ne tik nemoka serviruoti stalo, bet ir nežino, kaip naudotis įrankiais. Kai kurios jų stokoja asmeninės higienos žinių – neteisingai trenka plaukus, nežino, kad veido odą reikia valyti tiek vakare pašalinant makiažo likučius, tiek ryte – nakties metu odos poros išskiria šlakus, nešvarumus, kuriuos būtina nuvalyti.

– Grožis suprantamas įvairiai: vieniems tai jaunystė, kitiems – tobula išvaizda, tretiems – vidinio pasaulio turtai... Kaip jūs suprantate grožį?

Kristina: Visada akį traukia gražios išorės žmogus, tačiau ne visada jis išties yra gražus. Žmogaus išorinis grožis labai priklauso nuo to, kokie esame viduje: nuo mūsų emocijų, nuo pasitikėjimo savimi ir meilės sau, nuo drąsos ir mokėjimo save išreikšti. Gražus žmogus – harmoninga asmenybė, o išvaizda padeda jai atsiverti.

Gražus žmogus – harmoninga asmenybė, o išvaizda padeda jai atsiverti.

Dovilė: Palaikau Kristiną: svarbiausia – darna tarp vidinio pasaulio ir išorės. Gražus žmogus – kuris patinka pats sau, kuris save vertina ir myli, nesvarbu, kokia jo figūra, ūgis, plaukai. Savo grožį galime atskleisti įvairiais būdais – kiekvienas turime atrasti savo grožio formulę. To akademijoje mokome merginas.

Kristina: Kartais reikia labai nedaug: išmokti vaikščioti apsiavus aukštakulniais arba elegantiškai sėdėti. Apsiavusios aukštakulnius batelius vienos merginos susigūžia, sulinksta, skuba greičiau pereiti podiumu, kitos iškelia galvą, pasitempia, nes pajaučia savo vertę, įgyja pasitikėjimo. Atrodo neįtikėtina, tačiau šiuo atveju darbo su savo vidumi atspirties taškas – bateliai.

– Norite pasakyti, kad išorinis grožis padeda besiformuojančiai asmenybei?

Kristina: 6–9 klasė – itin sunkus periodas, mergina nesuvokia, kas ji yra: dar mergaitė ar jau panelė. Šiuo laikotarpiu prasideda įvairios brendimo problemos: greitai keičiasi nuotaikos, tapatybės jausmas, kinta kūno formos, pabyra spuogai, erzina nesutvarkomi plaukai... Tai gąsdina paauglę, ji kompleksuoja dėl to, ką aiškiai supranta ir mato veidrodyje, – dėl savo išvaizdos. Netobulas kūnas, veido, plaukų grožis, anot jos, visų nesėkmių priežastis. Estetikos pagrindų pažinimas, profesionali informacija merginai padeda susivokti, įveikti baimes ir jaustis stipriai – peržengti tiek savo asmenines, tiek mokyklos, draugų rato ar kitos aplinkos nustatytas ribas: drabužių, plaukų stiliaus ar spalvos, ūgio apribojimus ir pan. Išmokusi teisingai vertinti savo išorę mergina įgyja pasitikėjimo, kuris padeda jai tobulinti vidinį pasaulį.

– Kada vaikus reikia pradėti mokyti suvokti grožį, puoselėti skonio, stiliaus supratimą, supažindinti su etikos taisyklėmis? Kam tenka ši užduotis?

Dovilė: Kuo anksčiau, tuo geriau. Pirmus įgūdžius vaikai gauna lopšelyje-darželyje. Pavyzdžiui, mano mažametis sūnus prie stalo jau moka teisingai elgtis su peiliu ir šakute. Mokykloje dėstomos etikos pamokos daug naudos neduoda – patyrėme, kad jos vedamos labai atsainiai, retas mokytojas geba sudominti tokio amžiaus vaikus. Didžiausią įtaką jiems turi šeimoje vyraujančios tradicijos, įpročiai, auklėjimas.

Kristina: Pagrindinis mergaitės mokytojas – mama. Ji įkvėpėja, pavyzdys, etalonas savo dukrai nuo mažų dienų. Matydama, kaip mama rengiasi, šukuojasi, kaip elgiasi, mergaitė net neskatinama pradeda ją mėgdžioti, perima įpročius ir augdama formuoja savo gyvenimo prioritetus. Kaip tai vyksta, priklauso nuo dukters ir mamos santykių brandumo, nuo to, ar mama turi pakankamai kompetencijos. Patirtis rodo, kad tik nedaug mamų iš savo šeimos, savo mamos paveldėjo estetikos, etikos pagrindus ir asmeniniu pavyzdžiu įkvepia, moko dukras.

Liūdna, bet nė viena iš mūsų akademijos lankytojų nepasakė, kad jos siekiamybė, idealas – mama, dažniausia merginos nori būti panašios į kokią nors draugę ar instagramo asmenybę. Pastaruoju metu nuomonės formuotojai daro itin didelę įtaką bręstančiai, pasiklydusiai ieškojimuose, nerandančiai ir nevertinančiai savęs asmenybei, – paaugliai jais žavisi, stengiasi kopijuoti, pamiršdami, kad kiekvienas žmogus gražus savaip, svarbu atrasti savo stipriąsias puses.

Ypač daug konfliktų tarp mamos ir dukters kyla dėl drabužių.

– Vis daugiau dėmesio grožiui skiria vyrai. Kas turėtų rūpintis berniukų etikos ir estetikos pojūčių ugdymu?

Kristina: Geriausia, jei tai darytų tėtis. Deja, tėvai dažniausia paskendę darbuose ir laisvalaikiu trokšta pailsėti, o ne auklėti vaikus, be to, neretai apie šiuos dalykus jie mažai ką išmano. Neatsitiktinai dažnoje šeimoje ne tik namų interjerą, jaukumo kūrimą, bet ir savo įvaizdį sutuoktinis patiki žmonai. Tad tiek dukrai, tiek sūnui mama – tas žmogus, kuris sudeda gyvenimo pamatus.

– Dažniausios tėvų klaidos...

Kristina: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad abipusiai geri santykiai su mama teigiamai veikia mergaitės požiūrį į savo išvaizdą, savigarbą, pasitikėjimą, savirealizaciją. Mama ir dukra turi būti draugės. Gražūs santykiai turėtų klostytis nuo pat mažens, tad, jei tuo susirūpinote tik tada, kai atžalai jau penkiolika, galima sakyti – pavėlavote, bet bandyti verta – geriau vėliau nei niekada. Venkite tiesmukiškų replikų, kritiško dukters išvaizdos ar poelgių vertinimo: "Nevalgyk, nes ir taip stora", "Klaikiai atrodai", "Ar išprotėjai..." Tai žeidžia ir traumuoja itin jautrią paauglio asmenybę. Mama turėtų rasti švelnesnius žodžius, ramiai, o svarbiausia pagrįstai paaiškinti, pamokyti, kaip yra geriau, jei pati stokoja žinių, ieškoti specialisto pagalbos. Mamos auklėjimas ir pamokymai beverčiai, jei dukters ji neįkvepia savo pavyzdžiu, dar blogiau – jei daug ką daro priešingai. Geri norai bejėgiai prieš realybę.

Dovilė: Vieni tėvai labai konservatyvūs, linkę vaiką įsprausti į rėmus ir jo gyvenimą dėlioti pagal savo taisykles, kiti, atvirkščiai, – leidžia plačiai išskleisti sparnus, tik nežinia kur jie jų atžalą gali nunešti. Geriausia laikytis viduriuko. Kalbėti, aiškintis, dalytis patirtimi ir niekada primygtinai neversti dukters daryti to, ko ji nenori. Drabužiai, plaukai, makiažas – leiskite merginai eksperimentuoti, išbandyti, tačiau tuo pat metu paaiškinkite, kaip yra gražiau, koks įvaizdis dera klube, gimtadienio šventėje, o kaip derėtų atrodyti mokykloje.

Kristina: Ypač daug konfliktų tarp mamos ir dukters kyla dėl drabužių. Mamai nedera įkyriai piršti savo nuomonės, juo labiau, nepasitarus su paaugle dukra, pirkti jai apdarus. Patarčiau į parduotuvę eiti kartu. Iš pradžių abi atrinkite keturis penkis patinkančius drabužius, paskui paprašykite dukters išsirinkti tik du, iš kurių vieną jūs jai ir nupirksite. Jei matote, kad dukters pasirinkimas netinkamas, pabandykite pagrįstai paaiškinti, kodėl nesutinkate su jos nuomone, bet, jei spyriosis, nesipriešinkite – nupirkite. Jei buvote teisi, porą kartų apsivilkusi suknelę ar marškinėlius dukra juos numes į kampą, o jei bus sąžininga, pripažins savo klaidą, ateis ir pasakys, kad buvote teisi. Tokia praktika finansiškai skausminga, tačiau suteikia didelį moralinį pasitenkinimą. Kitą kartą dukra jumis labiau pasitikės, o prisipažinusi klydusi mergaitė įrodys, kad yra drąsi, teisinga.

Dovilė: Deja, tėvų autoritetas tarp paauglių labai menkas – dažniausiai jos įsiklauso į savo bendraamžes drauges. Jos neturi nei žinių, nei patyrimo, todėl visada geriau pasikliauti profesionalo nuomone – ji neleis suklysti.