Dilema dėl žaliaskarės: dirbtina ar tikra?

  • Teksto dydis:

„Sakyti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias aplinkai energijos šaltinis. Tai vadinama miesto legenda arba reklamos mitu“, – teigia Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) tyrėja Inga Gurauskienė.

Pasak mokslininkės, Kalėdų eglutė yra tik maža dalis viso su šiuo laikotarpiu susijusio poveikio aplinkai – lemputės ir kitos dekoracijos, maisto, dovanų ir kitų prekių išaugęs vartojimas ne tik reikšmingai padidina išlaidas, energijos suvartojimą, bet ir prisideda prie šventiniu laikotarpiu ketvirtadaliu išaugančio atliekų kiekio.

I. Gurauskienės teigimu, derėtų rinktis ne tarp dirbtinės (imituojančios natūralią) ir natūralios eglutės, bet pasistengti paieškoti palankesnių aplinkai alternatyvų.

Lyginant natūralias eglutes su dirbtinomis, kalbama tik apie tas, kurios imituoja natūralias ir yra pagamintos iš polivinilchlorido (PVC). Tačiau yra ir alternatyvių kūrybiškų eglučių – jos pagamintos iš antrinių medžiagų ir jų teigiamas poveikis aplinkai sunkiai nuginčijamas.

Kalėdų laikotarpis – tinkamiausias laikas metuose pergalvoti savo vartojimo įpročius bei atsakyti į klausimą ne tik kaip sutikti šventes, bet ir kokios viso to pasekmės. Saikas ir atsakomybė svarbu ne tik prie šventinio stalo.

20 kartų pavojingesnės

Vienintelis specialiai Kalėdoms pagamintų (90 proc. iš jų gaminama Kinijoje) dekoratyvinių eglučių privalumas prieš tikras – jas galima naudoti kelerius metus. Tačiau, įvertinant šalinimo sąvartyne (nes jos nėra perdirbamos), transportavimo ir gamybos metu išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį aplinkai, toks Kalėdų eglės pasirinkimas yra žalingas aplinkai.

„Jei palygintume su vidutinio automobilio per metus išskiriamu kenksmingų dujų kiekiu (1,5 tonos CO2 per metus), tiek dirbtinių (48 kg CO2), tiek tikrų eglučių (3,5 kg CO2) kenksmingas poveikis aplinkai yra mažesnis. Tačiau matyti, kad natūralios eglutės pasirinkimas yra palankesnis“, – teigia tyrėja.

Pasak jos, tam, kad dirbtinės dekoratyvinės eglutės poveikis aplinkai taptų tolygus į kasmet kertamų natūralių eglučių pagal CO2 pėdsaką, ją reikėtų naudoti 15–20 metų. Tačiau, tyrimai rodo, jog daugelis dirbtinas Kalėdų eglutes keičia maždaug kas 6 metus. Nepaisant aukščiau aprašytų argumentų, besirenkantiems dirbtiną eglutę, rekomenduotina ją naudoti kuo ilgiau, arba, keičiant nauja – atiduoti/ parduoti senąją pakartotinam naudojimui.

Medžio poveikis aplinkai – minimalus

Vienas iš dirbtinių eglučių pranašumų – mažesnis poveikis ekosistemoms, nes jos gaminamos pramoniniu būdu, kas tiesioginės įtakos ekosistemoms neturi. Jei Kalėdoms skirtos eglutės yra auginamos miškų ūkių plantacijose, o ne natūraliai mišriuose miškuose, tai išderina ekosistemą. Šis poveikis iš dalies gali būti palyginamas su intensyviu žemės ūkiu.

Tačiau, jei eglutės Kalėdoms yra kertamos kasmetinio retinimo principu, vyksta natūrali medelių atranka; neparduotos mažos eglutės tampa antriniu produktu – kuru ar mulčiaus žaliava.

Perkant eglutę svarbu atsižvelgti į jos kilmę – transportavimas daro reikšmingą įtaką klimatui. Įsigydami eglutes, užaugintas vietinėse apylinkėse, o ne Skandinavijos ūkiuose, ne tik skatinsime vietinį verslą, bet ir mažinsime poveikį aplinkai.

„Kalėdų eglutės Lietuvoje dažniausiai auginamos taikant darnios miškininkystės principus. Jei perkamas Kalėdų medis, užaugintas Lietuvoje, jo poveikis aplinkai yra minimalus“, – teigia I. Gurauskienė.

Bene reikšmingiausias „gyvų“ eglučių naudojimui prieštaraujantis argumentas yra tas, kad jos naudojamos labai trumpą laiką (1–4 savaites), kai, tuo tarpu, pusantro metro eglei užaugti reikia 5–6 metų.

Pavojingos sveikatai medžiagos

Diskusijoje apie tikras/dirbtinas Kalėdų eglutes jų poveikio žmogaus sveikatai klausimas neretai paliekamas nuošalyje. Pasak KTU APINI profesorės Jolitos Kruopienės, nors esama dirbtinių eglučių, pagamintų iš polietileno, kurios saugesnės, dauguma jų gaminamos iš polivinilchlorido (PVC) – plastiko. Jis nėra perdirbamas, o jo gamybos metu išsiskiria daugybė kancerogenų: dioksinai, metileno dichloridas ir vinilchloridas. Į šį plastiką, išgauti pageidaujamoms savybėms, dedami įvairūs priedai, tokie kaip švinas, ftalatai, bisfenolis-A, tam tikri liepsnos lėtikliai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

virginija

virginija portretas
jei vaiku mazu nera tik saka puost.anksciau pirkau egles dabar merkiu saka grazia ir labai gerai.turguj ju pilna

mociute

mociute portretas
Visų pirma atsakykite sau į klausimą-kaip teisingai rašyti DIRBTINA ar DIRBTINĖ....TIK DIRBTINĖ....gaila, kad žurnalistai net straipsnio pavadinime įvelia klaidas.....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių