Virš Kinijos užfiksuotas gigantiškasis srautinis žaibas

Nors srautinis žaibas virš Rytų Kinijos buvo užfiksuotas 2010 m. rugpjūčio 12 d., mokslininkai apie jį prabilo tik dabar, po 2,5 metų. Kinijoje stebėtas srautinis žaibas yra toliausiai nuo pusiaujo stebėtas šio gamtos reiškinio atvejis. Anksčiau srautinių žaibų pastebėta tik tropinėse ir subtropinėse platumose. Kinijos atvejis užfiksuotas neįprastai „aukštai“ – ties 35–ąją lygiagrete.

„Kinijoje apie tokį žaibą praneštą pirmą kartą, – „OurAmazingPlanet.com“ tvirtina tyrimui vadovavusi atmosferos mokslų ekspertė iš Kinijos mokslų akademijos Pekine Jing Yang. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Chinese Science Bulletin “.

Tyrėjai audrą tyrinėjo nuodugniai, naudodami įvairius įrenginius ir duomenis (taip pat ir Doplerio radaro duomenis bei oro masių grafinius vaizdinius infraraudonųjų spindulių diapazone). Didžiulis srautinis žaibas šovė į maždaug 89 km aukštį – gerokai aukščiau nei siekia aukščiausi debesys, kurie, kaip pagal Doplerio radaro rodmenis sklendė 17 km aukštyje.

J. Yang pridūrė, kad jos vadovaujama tyrėjų grupė tame pačiame regione kitos audros metu galimai matė ir kitą gigantišką srautinį žaibą, tačiau šiuos duomenis dar reikia tikrinti.

Elektros aktyvumas virš audros debesų pirmąsyk moksliškai buvo įrodytas tik praėjusį šimtmetį, nors kalbos apie neužfiksuotus, tačiau matytus atvejus sklandė ir gerokai seniau. Atmosferinės elektros iškrovos būna kelių rūšių (ne tik įprastiniai žaibai, bet ir oranžinio raudonumo „spraitai“ (angl. – sprites), taip pat mėlynieji srautai (angl. – blue jets)).

Pirmas gigantiškasis srautinis žaibas užfiksuotas tik 2001 m., kai amerikiečių mokslininkai prie Arecibo observatorijos Puerto Rike matė mėlyną plazmos srautą, virš audros debesų išsišovusį apie 70 km. Tai buvo beveik dvigubai didesnis aukštis nei apie srautinius žaibus žinota iki tol (42 km).

Tyrėjai kol kas tik aiškinasi, kaip tokie žaibai susidaro. Manoma, kad gigantiškieji srautiniai žaibai audrų metu subalansuoja elektros krūvio pasiskirstymą atmosferoje, krūvio perteklių iškraudami į jonosferą – aukštesniąją atmosferos dalį, kurioje gausu energijos turinčių dalelių.